‎Apie kolegijas, iPad’us ir Lietuvos aukštojo mokslo viziją

“Stok į Kauno kolegiją ir laimėk 1 iš 5 iPad’ų“ – tokiu šūkiu abiturientus joje studijuoti agituoja Kauno kolegija. Išgirdus tokią motyvaciją studijuoti valstybinėje aukštojo mokslo įstaigoje apima neviltis.

Daugelis lietuvių mėgsta šaipytis iš elementarių geografijos žinių neturinčių amerikiečių ar didele menkai išsilavinusių britų proporcija šalyje, turinčioje garsiausius pasaulio universitetus. Tačiau panašu, kad po keliolikos metų mūsų šaliai taip pat gresia panaši ateitis: turėsime iki tol neregėtą prestižinius pasaulio universitetus baigusią Lietuvos inteligentiją, o tuo tarpu didžioji masė sprendimus šalyje priimsiančių žmonių stokos elementaraus išsilavinimo.

2010 m. pirmąją klasę pradėjo dvigubai mažiau pirmokų nei 1992 m. – taigi jau greitai dvigubai mažiau abiturientų baigs dvylika klasių. Pridėjus ne vieną šimtą išvažiuojančių ir išvažiuosiančių aukštojo mokslo siekti geresne studijų kokybe ir mažesnėmis studijų (bet ne gyvenimo) kainomis garsėjančiuose Europos ir pasaulio universitetuose, matome, kad liūdna ateitis laukia daugelio Lietuvos aukštųjų mokyklų.

Atrodytų, kad problemą reikėtų spręsti jungiant ir naikinant dažnai bevertį diplomą duodančias specialybes ar ištisas aukštąsias mokyklas, gerinant jų kokybę, o ne ginant pigiomis loterijomis naujus stojančiuosius viliojančias ir kitaip abiturientų nesugebančioms pritraukti aukštąsias mokyklas.

Vis dėlto praėjusią savaitę Švietimo ir mokslo ministras pasirašė įsakymą, kuriuo įtvirtinama nuostata, kad stojantiems į universitetus ir kolegijas reikia būti išlaikius nebe tris, o tik du valstybinius brandos egzaminus. Panašu, kad vietoje Lietuvos aukštojo mokslo problemų sprendimo siekiant trumpalaikės naudos, jos akivaizdžiai tik dar labiau gilinamos ilgalaikėje perspektyvoje.

Lietuvoje daugelio specialybių ir universitetų aukštojo mokslo diplomai jau seniai nuvertėję dėl iškreiptos rinkos, pilnos elementarių teisinių žinių stokojančių diplomuotų teisininkų ir universitete per studijų metus vos kelis kartus apsilankiusių aukštąjį išsilavinimą turinčių vadybininkų. Nors aukštojo mokslo reforma ir neatnešė planuotų teigiamų rezultatų, reikia judėti pirmyn.

Lietuvos universitetai dar ilgai negalės prilygti prestižiniams pasaulio universitetams, tačiau tai savaime suprantama gyvenant tokioje mažytėje šalyje su ribotais resursais. Visgi teigiamas proveržis yra gyvybiškai svarbus ir nėra neįmanomas, o gerų pavyzdžių tikrai esti (kad ir Stockholm School of Economics in Riga Latvijoje). Tačiau dėl vieno esu tikras – žemindami aukštojo mokslo kartelę mes ne tik prie jo neartėsime, bet ir rizikuosime, kad jis apskritai išnyks iš mūsų regėjimo horizontų.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: