Referendumas dėl atominės elektrinės Visagine: už ir prieš (atnaujinimas #15)

Šių metų spalio 14 dieną vyks patariamasis referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybų Visagine. Informacijos teisingam sprendimui priimti trūksta, o žiniasklaidos priemonėse pasigirstančios nuomonės dažnai yra emociškai ar politiškai motyvuotos ir ne visada sutampa su realybe.

Taigi šiame blogo įraše, kuris iki referendumo bus nuolat atnaujinamas, aš ketinu surinkti visus per kelis ateinančius mėnesius išgirsiamus argumentus ir PRIEŠ atominės elektrinės statybas. Argumentai bus pateikti, mano nuomone, svarbos tvarka, stengiantis išlaikyti kiek įmanoma neutralią poziciją. Todėl šio įrašo tikslas – kad menkai informuotam, bet kritiškam žmogui kuo paprasčiau būtų priimti mūsų ateičiai teisingiausią sprendimą. Jei manote, kad vienas ar kitas argumentas nėra pasakytas, nepakankamai gerai reprezentuotas ar netikslus, prašau siūlyti informacijos šaltinius ir jais įrašas kaip mat bus papildytas.

Argumentai, susiję su energetine nepriklausomybe nuo Rusijos
Argumentai, susiję su elektros energijos rezervu reaktoriaus sustabdymo atveju
Argumentai, susiję su didele statybų kaina ir atsiperkamumu
Argumentai, susiję su didėsiančiu elektros poreikiu regione
Argumentai, susiję su būsimomis elektrinėmis Rusijoje ir Baltarusijoje
Argumentai, susiję su atsakomybe už VAE projektą
Argumentai, susiję su būsima elektros energijos kaina ir prekyba
Argumentai, susiję su ekologija
Argumentai, susiję su elektros energijos šaltinių alternatyvomis
Argumentai, susiję su radioaktyviąją tarša
Argumentai, susiję su branduolinių atliekų saugojimu
Argumentai, susiję su rinkimais ir politinėmis programomis

Argumentai, susiję su šešėlinių jėgų įtaka

Argumentai, susiję su energetine nepriklausomybe nuo Rusijos

energetiniu požiūriu Lietuva yra visiškai priklausoma nuo Rusijos. Dabar importuojame daugiau kaip 62% elektros ir 80% visų jai reikalingų energijos išteklių. Turbūt esame didžiausią energijos procentą importuojanti valstybė pasaulyje. Neturint savo elektros energijos generatoriaus ir perkant ją iš monopolisto, ypač – Rusijos, geromis kainomis elektros negausi. Juo labiau kad iškyla ir neabejotinas didžiosios kaimynės noras per energetiką tampyti politinės marionetės virveles. Savos elektros energijos gamyba daugeliui metų sumažintų energetinę nepriklausomybę nuo buvusios okupantės Rusijos.

PRIEŠ – Tokio dydžio projektą galės finansuoti tik didžiausi pasaulio bankai. Nei Lietuvos, nei kaimyninių valstybių sąskaitose nėra sukaupta net mažosios dalies reikiamos sumos. Skolindamiesi pinigus mes per visą paskolos atidavimo laikotarpį privalėsime savo pelną grąžinti bankams. Nėra jokio skirtumo politinei ir ekonominei Lietuvos priklausomybei – ar degingti importinį kurą elektrai išgauti, ar statytis atominę elektrinę importiniais pinigais.

PRIEŠ – VAE projektas tik dar labiau pririš mus prie Rusijos (nuo kurios būtume priklausomi, jei VAE reaktorius būtų sustabdytas) arba nuo Lenkijos (nuo kurios būtume priklausomi, jei mūsų elektros tinklai būtų per Lenkiją sujungti su Europos tinklais).

Branduolinė energetika suteikia galimybę kurą importuoti iš įvairių šalių (uraną tiekia daugiau nei 15 valstybių) ir jo atsargų yra daug, užtikrina stabilias energijos gamybos kainas, o branduolinis kuras, patikimumo požiūriu, yra laikomas vietiniu, nes jo reikia mažai (metams tik 20-30 tonų branduolinio kuro 1000 MW elektrinei) bei jo tiekimas nekelia didelių problemų. VAE yra tarptautinis projektas ir pasirinkimas, iš kur pirkti uraną, bus priimtas visų akcininkų. Taigi iš Rusijos jis būtų perkamas nebent jie pasiūlytų daug mažesnę kainą. 

Žemiau – prieš 2 metus kurtas ir turintis daug pasenusios bei neteisingos informacijos, greičiausiai nevisai teisingai kritiškas ir vis dėlto labai praktiškų faktų apie Lietuvos energetikos sistemą pateikiantis video.

Argumentai, susiję su elektros energijos rezervu reaktoriaus sustabdymo atveju

PRIEŠ„Hi­ta­chi“ bran­duo­li­nis reak­to­rius yra per daug ga­lin­gas. VAE jis bus 1350 MW, o Lietuvos dalis sieks 500 MW.  Su to­kios ga­lios ag­re­ga­tu nie­ka­da ne­bū­si­me ne­prik­lau­so­mi. To­kio ga­lin­gu­mo re­zer­vuo­ti, kai reak­to­rius bus stab­do­mas re­mon­tuo­ti ar dėl in­ci­den­to, Lie­tu­va net kar­tu su Lat­vi­ja ir Es­ti­ja ne­pa­jėgs už­tik­rin­ti. To­kius re­zer­vus ga­li su­teik­ti Ru­si­ja, ku­rios ener­ge­ti­nė­je sis­te­mo­je da­bar esa­me. Jei­gu to­liau iš jos im­tu­me re­zer­vi­nę ener­gi­ją, nuo Ru­si­jos pri­klau­so­mi iš­lik­tu­me vi­są XXI am­žių.

Anot Algimanto Sėjūno, KTU pro­fe­so­riai sa­ko: „Jei­gu taip no­ri­me sta­ty­ti AE, ji ga­lė­tų tu­rė­ti tris reak­to­rius po 400 MW.“ Po vie­ną reak­to­rių nie­kur pa­sau­ly­je ato­mi­nės ne­sta­to­mos. Vi­sa­gi­no AE su to­kios di­de­lės ga­lios reak­to­riu­mi yra tik kliū­tis įsi­jung­ti į Va­ka­rų Eu­ro­pos tink­lus. Pag­rin­di­nis rei­ka­la­vi­mas įsi­jun­giant į Va­ka­rų sis­te­mą – pri­si­jun­gian­čios sis­te­mos sava­ran­kiš­ku­mas. Ji tu­ri pa­de­monst­ruo­ti, kad yra pa­ti­ki­ma – vie­nus me­tus veik­ti kaip už­da­ra sis­te­ma, izo­liuo­tu re­ži­mu. Ne­tu­rė­da­ma re­zer­vi­nių pa­jė­gu­mų Lie­tu­vos sis­te­ma sa­va­ran­kiš­kai ne­ga­li funk­cio­nuo­ti.

PRIEŠNaujausios AE statybų tendencijos Kinijoje, Japonijoje ir kitur rodo: kuo turbina didesnė, tuo ji veikia efektyviau. Daugiau pagaminant energijos, statybos kaštai greičiau atsiperka. Todėl išryškėjo tendencija statyti kuo didesnes elektrines, nes didžiosios valstybės gali į tinklą tiekti daug elektros energijos. Lietuvos situacija kiek kitokia. Optimalų galingumą galime apskaičiuoti įvertindami, kiek elektros energijos mes mažiausiai sunaudojame vasaros laiku. Elektrinė turi veikti nuolat, ji negali būti išjungiama ar įjungiama. Todėl Lietuvai šiai dienai pakaktų apie 1000 MW galios, o įvertinant ekonomikos augimą galbūt reikėtų kelių mažesnių tokių reaktorių.

ša­lies tink­lų sinch­ro­ni­za­vi­mas su Va­ka­rų Eu­ro­pos tink­lais galėtų išspręsti rezervo problemą. Prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius, ki­ti stra­te­gai tai pro­pa­guo­ja. Vis dėlto kol kas nie­ko nė­ra pa­da­ry­ta. Kon­kur­są lai­mė­ju­si Šve­di­jos kom­pa­ni­ja už be­veik 1 mi­li­jo­ną eu­rų rengs ga­li­my­bių stu­di­ją, ko­kio­mis są­ly­go­mis ir kaip Lie­tu­va ga­lė­tų pri­si­jung­ti prie Eu­ro­pos tink­lų, pa­teiks 2013 me­tais.

PRIEŠKTU mokslininkai paskaičiavo, kad Lietuvai prisijungti prie Europos tinklų reikalingos trys papildomos srovės linijos su Lenkija, kurios kai­nuo­tų apie 6 mi­li­jar­dus li­tų.

PRIEŠvie­na Lie­tu­va ne­ga­li įsi­jung­ti į Eu­ro­pos sis­te­mą. Tam rei­kia, kad vi­sos trys Bal­ti­jos vals­ty­bės su­si­jung­tų. Bet Bal­ti­jos vals­ty­bės ne­su­ge­ba su­si­tar­ti. O rea­liai eg­zis­tuo­ja ke­tu­rių sis­te­mų per­tvar­kos pro­ble­ma – Bal­ti­jos vals­ty­bių ir Ru­si­jos (dėl bend­ra­dar­bia­vi­mo, elekt­ros tie­ki­mo į Ka­li­ning­ra­dą).

Pa­vyz­dys – Cent­ri­nės Eu­ro­pos vals­ty­bės. Len­ki­ja, Če­ki­ja, Slo­va­ki­ja, Veng­ri­ja, su­da­riu­sios vie­nin­gą blo­ką, at­si­jun­gė nuo bu­vu­sios SSSR sis­te­mos ir pri­si­jun­gė prie Eu­ro­pos sis­te­mos. Es­ti­ja vie­nin­te­lė iš Bal­ti­jos vals­ty­bių, Suo­mi­jai pa­de­dant, tu­ri nor­ma­lų ūkį ir ku­ria ne­prik­lau­so­mą sis­te­mą. Es­tams ir lat­viams Vi­sa­gi­no AE tik tiek rei­ka­lin­ga, jei­gu ga­mins pi­ges­nę elekt­rą. Jei­gu Len­ki­ja bū­tų suin­te­re­suo­ta Vi­sa­gi­no AE, su­teik­tų mums re­zer­vi­nius pa­jė­gu­mus.

Argumentai, susiję su didele statybų kaina ir atsiperkamumu

Šia tema rekomenduoju pažiūrėti išsamią diskusiją apie VAE 2012 04 04 LRT laidoje Teisė žinoti (nuoroda).

PRIEŠnėra beveik jokios prieinamos objektyvios informacijos apie VAE statybų kaštus ir atsiperkamumą. Preliminariai teigiama, kad projektas kai­nuos tik 17 mi­li­jar­dų li­tų, in­ves­tuo­ja­mų į VAE. Rei­kia pri­dė­ti dar tuos 6 mi­li­jar­dus li­tų tink­lams sinch­ro­ni­zuo­ti – iš vi­so jau 23 mi­li­jar­dai li­tų. Dar neį­ver­ti­na­ma, kiek kai­nuos bran­duo­li­nės at­lie­kos, jų sau­go­ji­mas. Apie tai iš vi­so ty­li­ma. Tarp­tau­ti­nių eks­per­tų skai­čia­vi­mu, tai ga­li kai­nuo­ti 10 mi­li­jar­dų li­tų. Tokio dydžio projektas senstant populiacijai ir esant masinei migracijai Lietuvos valstybei gali būti nepakeliamas ir užguls mūsų vaikų ir anūkų pečius skolomis.

VAE bus finansuojama iš trijų šaltinių ir nei vienas iš jų nėra mokesčių moketojų pinigai:
1) Energetikos įmonių dividendų. Mokesčių pinigais jie taptų nebent jais būtų finansuojami, tarkime, pašalpų gavėjai. Tokiu atveju pinigai būtų pravalgyti šiandien. O investavę į elektros gamybos infrastruktūrą, turėsime naudos ateityje. Rinktis mums patiems.
2) Viešuosiuos interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) priedo elektros tarife. Tai yra elektros vartotojų sumokami pinigai. Net ir tokiu atveju, jei VAE nebūtų, VIAP vis tiek egzistuotų, tačiau didesnė jo dalis būtų nukreipta į biokuro, vėjo, saulės ir t. t. elektrinių vystymą. Esminis skirtumas nuo mokesčių mokėtojų pinigų yra, kad jei nevartosi elektros, tai nekrausi dividendų įmonėms ir nemokėsi VIAP. O mokesčiai – kaip mirtis – visiems privalomi.
3) Skolintų lėšų. Valstybinių įmonių paskolos nėra mokesčių mokėtojų įsipareigojimai. Šios paskolos gali tapti valstybės įsipareigojimu, jei įmonė įsipareigojimų nevykdo, o valstybė už juos yra garantavusi. Bet tai yra tik rizika, o ne užprogramuota realybė.

PRIEŠ – Koks man skirtumas, kaip iš manęs paims pinigus: per mokesčius, per VIAP ar didesnes elektros kainas? Vis tiek sumoka galutinis vartotojas.

Tuos pačius finansinius įsipareigojimus priims ir Latvija, Estija bei (galbūt) Lenkija, kurios taip pat dalyvaus VAE statybose. Didžioji dalis šio projekto bus finansuojama keturių valstybių įmonės, tad jei bus nuostolių tai visi akcininkai tuos nuostolius dalinsis. Japonų „Hitachi“ savo verslo rizika skolinasi 11 mlrd. litų. Tik savo investicijų grąža užtikrinta pasaulinio lygio korporacija pati galėtų rizikuoti savo pinigais, ir ypač – neįkainojama reputacija.

PRIEŠ Nėra šimtaprocentinių garantių, kad bankai tikrai finansuos šį projektą.Tarp 2005 ir 2008 m. iš 34 JAV planuojamų naujų atominių elektrinių nepaisant žadamų subsidijų nė vienai nepavyko pritraukti privačių investuotojų, o kitose pasaulio šalyse naujos atominės yra statomos ten, kur Vyriausybės turi priėjimą prie mokesčių mokėtojų pinigų. Nors anksčiau JAV vykdė agresyvią atominių plėtrą, iš 253 užsakytų reaktorių, trijų penktadalių buvo atsisakyta dėl triskart išaugusių kaštų, arba reaktoriai pasirodė netinkami.

PRIEŠNei viena atominė elektrinė negali būti pastatoma už tokią kainą, kuri šiuo metu yra rinkoje, todėl labiausiai tikėtinas pesimistinis scenarijus. Toks projektas Lietuvos sąlygomis ekonomiškai yra neefektyvus, čia pagaminta elektros energija bus nekonkurencinga elektros biržoje, o tai reiškia, kad už elektrą mokėsime gerokai brangiau nei dabar ir jokio pelno iš jos tikėtis nevertėtų.

PRIEŠ – Proponentai teigia, kad kapitalo kaštams padengti elektra turėtų būti 11 ct brangesnė nei kainuos ją išgauti. Per 18 metų kiekvienais metais gaminant po 7 TWh elektros (ABVR reaktorių pasaulinis vidurkis yra 61,2% dėl planuotų ir neplanuotų reaktoriaus stabdymų, o pirmuosius penkerius metus jis gali būti ir dar mažesnis, nes AE nebus paleista pilnu pajėgumu), ir padauginus iš 11 ct gautume 1,386 mlrd. LT. Elektrinė kainuos apie 17 mlrd. Lt. Tai reiškia, kad per 18 metų ne tik nebus padengti kapitalo kaštai, bet ir paskolų palūkanos.

 – 7 TWh elektros energijos gamyba per metus yra pernelyg pesimistinis skaičius. Reikėtų naudotis JAV kompanijos Excellon užimtumo (liability) faktoriais, kurie yra kur kas aukštesni. Žinoma, pirmuosius 20 metų VAE dirbs tam, kad grąžintų finansinius įsipareigojimus bankams, tačiau likusius 40 metų ji taps puikiai finansiškai atsiperkančia investicija.

VAE projektas be kita ko duos ir daug netiesioginės naudos: statybinių žaliavų, tinklų aptarnavimo, kelių aptarnavimo, transportavimo etc. VAE projektas sukurtų apie 6000 naujų darbo vietų ne tik statybos, bet ir maitino, paslaugų srityse, japonų planuojama ne daugiau kaip 400 žmonių. AE veikimo metu dirbs apie 800 žmonių. Šildymas tikėtina kai kur gali iki 50% atpigti, nes naujoji AE taip pat gamina ir šilumą. Deja, proponentai vis dar per mažai dėmesio skiria šių faktorių ekonominei analizei.

 – Skaičiuojant VAE atsiperkamumą verta prisiminti, kad šiuo metu apie 0,5 mldr. LT yra skiriama subsidijuoti dujas kurenančias elektrines, kad palaikytume savo nacionalinį ir jos galėtų veikti stabiliai. Prie VAE atsiperkamumo reikėtų pridėti ir tokius netiesiogiai sutaupyti padėsiančius alternatyvius kaštus.

VAE projektas yra svarbus ir regioniniu bei moksliniu aspektu. Jis atneštų investicijas bei naujas darbo vietas Visagine ir aplinkiniuose miestuose. Taip pat būtų sukurta gera terpė moksliniam potencialui reikštis bei gerai apmokamoms darbo vietoms steigtis.

VAE turi didelį investicinį patrauklimą, kadangi galima maksimaliai išnaudoti buvusios elektrinės infrastruktūrą. Plynoje vietoje statant AE papildomos infrastruktūrinės investicijos būtų beprotiškai didelės.

 – Elektros energijos pardavėjas (šiuo atveju Rusija) prieš parduodamas prekę visada žiūri į rinkos situaciją. Prieš uždarant IAE Lietuvai nebuvo problemų iš Rusijos nusipirkti elektros už beveik tokią pačią kainą kaip kad buvo gaminama IAE. Vos tik uždarius IAE elektros kaina, kurią mums siūlo Rusija gerokai išaugo. Jeigu atsisakysime VAE projekto, neabejojama, kad per kelis mėnesius mums siūloma elektros kaina išaugtų dar labiau.

PRIEŠ – Turėdami elektros jungtis su Lenkija ir Skandinavijos šalimis, galėsime naudotis jų elektros rinkomis, kur elektra šiuo metu kainuoja beveik tiek pat, kaip kad Lietuvoje. Šios jungtys mums užtikrins stabilų elektros tiekimą ir konkurencingą kainą, taigi vietoje VAE statybos galėtume apsvarstyti elektros energijos pirkimą naujais tiltais.

Branduolinio kuro vertė elektros energijos gamybos savikainoje nėra didelė. Jam pabrangus net ir dvigubai, elektros energijos gamybos kaina pasikeis mažai, galima sukaupti didesnes branduolinio kuro atsargas ir laikyti jį ilgesnį laiką. Kuro dedamoji VAE projekte sudarys vos 10%, todėl galutinėje kainoje esminio vaidmens nevaidins.

Argumentai, susiję su didėsiančiu elektros poreikiu regione

Pabandykime įsivaizduoti pasaulį po 10-15 metų. Tikriausiai niekas nesuabejos, kad tokiu metu turėtų pradėti kurtis ir pagreitį įgauti elektros automobilių rinka, kuri pakeis naftos produktais varomus automobilius. Ši rinka pareikalaus daugybės papildomos elektros energijos, todėl turėdami nuosavą atominę elektrinę užsitikrinsime stabilias transporto kainas (o todėl ir daugelio prekių bei paslaugų kainas) ir elektros poreikių tenkinimą bent 60-čiai metų į priekį.

PRIEŠ Degalų Lietuvoje suvartojama (jų energetine verte) yra apie 10 TWh. Elektromobiliai yra maždaug trigubai efektyvesni, nei vidaus degimo varikliais varomi automobiliai. Reiškia – elektrifikavus visą autoūkį Lietuvai, pradedant nuo motociklų, baigiant traktoriais – suvartotume maždaug 3TWh (30% nuo dabartinio kiekio) daugiau elektros. Bet tai labai labai užlenktas skaičius. Antra – elektromobiliai yra neatskiriama “išmaniųjų tinklų” dalis. Jų krovimosi laiką galima puikiai pritaikyti prie kintančios elektros gamybos vėjo ir saulės elektrinėse. Būtent “išmaniųjų tinklų” plėtra izoliuotai nuo kontinento Airijai leidžia tikėtis 2020 metais pasiekti 37% elektros gamybos iš vėjo. Taigi – prie ko čia ta atominė?

PRIEŠ – darbartinio elektrinių pajėgumo Lietuvai užtenka. Da­bar ga­lin­gu­mai yra be­veik du kar­tus di­des­ni nei mums rei­kia. Ener­ge­ti­kos spe­cia­lis­tai tei­gia, kad jų pa­kaks dar 30 me­tų.

Argumentai, susiję su būsimomis elektrinėmis Rusijoje ir Baltarusijoje

VAE statybos Lietuvoje padarys ekonomiškai ir politiškai mažiau motyvuotas atominių elektrinių statybas Rusijoje ir Baltarusijoje.

Atominės eletrinės Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje, kurioms kontroliuoti Lietuva neturi jokių galimybių, aiškiai skirtos atbaidyti Lietuvą nuo VAE statybų. Abi jos bus statomos šalia Lietuvos sienų, abi jos bus aušinamos Nemuno ar Neries vandeniu, abi jos menkai ekonomiškai motyvuotos. Esant hipotetinei branduolinei katastrofai Baltarusijoje, reaktoriai būtų aušinami Neries vandeniu. Neries, kuri teka per Vilnių ir Kauną, suteka į Nemuną, galų gale pasiekia Kuršių marias, kurių priešingame krante yra Nida, o vandenys išteka ties Klaipėdos uostu. Taigi tokios katastrofos atveju gyventi pavojingi gali tapti visi išvardinti miestai.

2011 metų liepą pažeidus technologinius statybų reikalavimus šalia Sankt Peterburgo esančioje Sosnovyj Bor vietovėje nuvirto statomo Leningrado AE-2 pirmojo bloko metalo konstrukcijos. Būtent tokios konstrukcijos reaktorius būtų statomas ir Astrave, Baltarusijoje. Taigi tokia hipotetinė situacija nėra neįmanoma.

Rusija ir Baltarusija jau susitarė dėl 10 milijardų dolerių paskolos statant Astravo AE, taigi būtų sunku patikėti, kad baltarusiškos AE statybų pavyktų išvengti. Tačiau ji 50 km atstumu nuo Vilniaus statoma ne be priežasties ir Lietuvai turint nuosavą VAE, kuri elektros energija aprūpintų ir bendrasavininkes Latviją, Estiją ir (greičiausiai) Lenkiją, akivaizdžiai būtų išvengta svaresnio Rusijos energetinio teroro regione ateityje.

PRIEŠVAE projektas Ru­si­jai padėtų kartu su AE Bal­ta­ru­si­jo­je ir Ka­li­ning­ra­de, ato­mi­ne juos­ta Lietuvą at­skir­ti nuo Eu­ro­pos, kurios didžiosios šalys turi tendenciją išvis atsisakyti atominės energerikos.
Argumentai, susiję su atsakomybe už VAE projektą

PRIEŠ VAE verslo plane parašyta, kad už pateiktos informacijos tikslumą niekas neprisiima atsakomybės, todėl į tokį planą negalima žiūrėti rimtai. Jame bet koks skaičius gali būti kitoks. VAE verslo plane rašoma:

Joks tiesioginis ar numanomas pareiškimas, garantija ar įsipareigojimas nėra ir nebus suteikiamas ir, išskyrus sukčiavimo atvejus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, VAE, konsultantai ar atitinkami jų vadovai, pareigūnai, darbuotojai, tarnautojai, patarėjai, agentai ar susiję asmenys neprisiima ir neprisiims atsakomybės ar įsipareigojimų dėl Dokumento teisingumo, tikslumo ar išbaigtumo, ar dėl informacijos, sudarančios šio Dokumento pagrindą, arba dėl kitos rašytinės ar žodinės informacijos, kuri tapo žinoma dėl sąsajų su VAE projektu, ar dėl bet kurio asmens bet kokio rėmimosi šiuo Dokumentu.

 – Šiuo metu statyti AE yra dėkinga, kadangi korporacija “Hitachi” po Fukušimos tragedijos imdamasi naujos AE statybos skirs ypatingą dėmesį reabilituoti branduolinę energetiką. Be to, jei projektas nebūtų pelningas, jai nebūtų jokios prasmės šio projekto imtis.

PRIEŠ – Korporacija “Hitachi” bus atsakinga ne vien už statybas, bet ir už įrangos tiekimą, todėl VAE projektas šiai korporacijai bet kuriuo atveju bus naudingas.

Argumentai, susiję su būsima elektros energijos kaina ir prekyba

Planuojama, kad elektros kaina regione svyruos nuo 50 iki 70 eurų už megavatvalandę – tai atitinka 17–25 ct/kWh (šiuo metu už elektrą mokame apie 44-46 ct/kWh) VAE projektas su tokia kaina yra konkurencingas. Jei išdėstysime vidutinę kainą, kad ir žemiausią, ji padengs 10% kapitalo grąžą per visą eksploatacijos laikotarpį. Po šešerių veiklos metų bus sugrąžinta pusė paskolų – tuomet dalį pelno kaip vienas akcininkų jau gaus ir Lietuvos valstybė. Dar po 12 metų paskolų naštos iš viso nebeliks. Visas pelnas liks akcininkams, tai reiškia – kartu ir Lietuvos valstybei. Bendra projekto nauda Lietuvai gali siekti kelias dešimtis milijardų litų.

VAE elektros gamybos kaštai bus stabilūs ir prognozuojami 60 metų į ateitį.

 – jei gali pasigaminti tai, ko tau reikia, turi būtinai gaminti. Nusipirkti prekių turguje visada yra. Bet negamindami patys greitai neturėsime už ką gyventi. Elektra yra vienas iš kertinių produktų, be jos negyvensi. Dabar, pirkdami elektrą, po beveik 2 mlrd. Lt per metus sumokame užsienio šalims. Pasistatę AE mes juos paliksime Lietuvoje. Tai yra viena svarbiausių ekonomikos atsigavimo galimybių.

PRIEŠKaip komercinis projektas planuojama elektrinė ateities neturi, nes per tą patį laiką rusai ir baltarusiai prie to paties žiedo pajungs dar keturis reaktorius ir visada galės pasiūlyti pigesnę elektrą. BRELL žiedas turi jungtis su visa Rusijos energetine sistema. Rusijai užtenka permesti tą elektrą, kurią ant sienos parduodame kaip pigią į kitą laiko zoną ir ji taps brangi. O laiko zonų Rusijoje yra 9. Taigi rusai visada galės pigiai nupirkti iš mūsų elektrą ir, permetę ją per vieną laiko zoną, pardavinėti brangiai. Lygiai taip pat gali mums savo pigią elektrą pardavinėti mums kaip brangią. Be to, rusai mūsų elektrą gali ramiai prasukti savo žiedu per Peterburgą į Suomiją, ką jau seniai darė su pigiąja senosios IAE elektra.

 – Atominių elektrinių Rusijoje ir Baltarusijoje statybos nebus daug pigesnės ir jų numatoma kilovatvalandės kaina nebus daug mažesnė. Todėl tikėtis pigesnės elektros iš savo kaimynių nei tos, kurią galėtume pasigaminti VAE, negalime. Nebent taip Rusija bandytų įtakoti Lietuvoje vykstančius politinius procesus.

Rusijos ekonomika, o kartu ir elektros energijos paklausa augs palyginti sparčiai. Tačiau elektrinės sensta. Elektros energijos sistema irgi nebuvo privatizuota, nebuvo restruktūrizuota. Todėl stigo investicijų jėgainių plėtrai ir jų modernizavimui. Todėl neišvengiamai pačiai Rusijai truks gamybos pajėgumų. Mūsų kaimynai, įskaitant Lenkiją, jaučia elektros energijos trūkumą. Tik Estijoje situacija palankesnė, kol jai nereikia labai brangiai mokėti už aplinkos taršos leidimus. Jie turi pereinamąjį laikotarpį iki 2015 metų. Todėl gali Narvos elektrinėje deginti skalūnus. Latvijoje energijos trūksta. Lenkijoje daugumos elektrinių amžius viršija 30 metų, todėl jiems reiktų bent pusę jų pakeisti kitais elektros energijos generavimo šaltiniais. Visų šalių interesai nuoširdūs.

PRIEŠElektra paprastai pasaulyje prekiaujama tik tokiu mastu, kuris nesukelia problemų nepriklausomos valstybės energetinei sistemai. Maksimaliai prisigaminti elektros eksportuoti valstybės nesižavi, nes prekyba reikalauja galios rezervavimo, t. y. reikia turėti paruošus antra tiek „nenaudojamos“ galios (jei naudojamos staiga nustotų tiekti elektrą). Deja, Lietuvai numatomi atominiai reaktoriai bus per galingi. Iškilus galios rezervavimo problemai teks jungtis prie Rusijos sistemos ir Ignalinos atominės elektrinės (IAE) – bus tik dar viena elektrinė Rusijos sistemoje.

Argumentai, susiję su ekologija

 – Branduolinėse jėgainėse elektros energija gaminama neteršiant atmosferos CO2 išmetimais.

PRIEŠ – Mokslininkai yra nustatę, kad sudėjus viso atominės energetikos ciklo emisijas (nuo urano gavybos, sodrinimo, perdirbimo, atominės elektrinės statymo ir vėliau uždarymo metu vykdomų darbų), vienai atominėje elektrinėje pagaminamai kilovatvalandei tenka iki 140 gramų anglies dvideginio emisijų. Palyginimui – saulės arba vėjo energetikoje gaminant vieną kilovatvalandę elektros energijos susidaro nuo 10 iki 40 gramų anglies dvideginio emisijų.

Argumentai, susiję su elektros energijos šaltinių alternatyvomis

PRIEŠ – AE sužlugdys atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą ir neskatins energijos taupymo.

 – AE yra regioninė ir mūsų dalis sudarys 38%. Tai jokiu būdu neužgoš alternatyvių šaltinių plėtros, nes, pastačius VAE, dar teks importuoti 35–40% elektros energijos. Šį kiekį galės pagaminti kiti Lietuvos energetikos šaltiniai.

 – Branduolinė energija ne riboja, o priešingai – netgi skatina atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą elektros energijos gamybai, nes branduolinė energija užtikrindama bazinę elektros energijos generaciją sudaro sąlygas atsinaujinančių energijos išteklių, iš kurių elektros energijos generacija yra gana nepastovi, plėtrai. Visagino AE gaminama elektros energija mažins importuojamos elektros energijos dalį ir bus visiškai suderinama su elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių.

– vėjo elektrinių įrengtąją suminę galią padidinti iki 500 MW;
– hidroelektrinių įrengtąją suminę galią padidinti iki 141 MW;
– saulės šviesos energijos elektrinių įrengtąją suminę galią padidinti iki 10 MW;
– biokuro elektrinių įrengtąją suminę galią padidinti iki 355 MW.

PRIEŠ – AE statybos visiškai nesprendžia ir į šoną nustumia šilumos tiekimo problemas.

PRIEŠEuropos Sąjungos mastu Baltijos šalys yra pačios palankiausios atsinaujinančiai energetikai vystyti: mes turime žymiai daugiau kranto, miško, laukų biomasei auginti vienai gigavatvalandei elektros energijos. Visų Baltijos šalių sunaudojama elektros energija prilygsta vienam didesniam Japonijos miestui, o išteklių ir prielaidų atsinauinantiems šaltiniams turime apsčiai. Rei­kia mo­der­ni­zuo­ti jė­gai­nes ir in­ves­tuo­ti į at­si­nau­ji­nan­čius šal­ti­nius, pa­nau­do­ti sau­lės, vė­jo, ža­lią­ją ener­gi­ją. Atei­na dar ir pi­ges­nių ska­lū­ni­nių du­jų era.

PRIEŠ Vietiniai energijos šaltiniai kartu sudaro apie 40 TWh Lietuvos metinį energetinį potencialą, kuris žymiai viršija bendrąjį šilumos ir elektros energijos poreikį. Vietinių atsinaujinančių išteklių naudojimas – tai ne tik Lietuvos piliečių aprūpinimas darbu nepertraukiamai statant, eksploatuojant ir plėtojant atsinaujinančios energetikos objektus. Tai ir aplinkosauginių problemų sprendimas, baudų už oro taršą išvengimas ir jokių pavojingų atliekų, kurias paliktumėme saugoti ateities kartoms. Atsinaujinanti energetika, tai ne vienas projektas, o šimtai ir tūkstančiai projektų, kurie bus diegiami ne per kelis metus, o dešimtmečiais. Vien elektros energijos gamyba iš biokuro sukurtų papildomas 10 000 darbo vietų.

Argumentai, susiję su radioaktyviąją tarša

PRIEŠnelaimės atominėje elektrinėje atveju radioaktyviomis dalelėmis tūkstančiams metų gali būti užteršta didelė Lietuvos teritorijos dalis.

– daug rizikingesnių atominių elektrinių šalia Lietuvos greičiausiai vis tiek nepavyks išvengti. Taigi ir branduolinės katastrofos

PRIEŠ nepaaiškinama, kodėl šio reaktoriaus atsisakė JAV. Lietuvos žinios citavo užsienio spaudą, kad konkrečiai šį „Hi­ta­chi“ ABWR tipo reak­to­rių bu­vo nu­ma­ty­ta sta­ty­ti JAV (vadinamasis Pietų Teksaso projektas), bet užsakymas buvo anuliuotas kovo mėnesį, iš karto po tragedijos Fukušimoje. Šiuo metu, Pietų Teksaso jėgainėje ketinama įdiegti naujausią “Hitachi” ir GE produktą – šį rudenį JAV Atominio reguliavimo komisijos sertifikuotą trečios kartos plius reaktorių ESBWR. Prielaidos, kad “Hitachi” siūlo Lietuvai “laisvą” reaktorių, kuris buvo pradėtas gaminti iki pavasarį Japoniją sukrėtusios Fukušimos tragedijos, ir kurio po to atsisakė kiti pirkėjai, VAE vadovai nei patvirtino, nei paneigė. To­kių reak­to­rių yra tik ke­tu­ri pa­sau­ly­je. Iš jų vie­nas Ja­po­ni­jo­je už­da­ry­tas, du ne­pa­leis­ti Tai­va­ny­je, o ketvirtas gali būti Lietuvoje. Todėl visai tikėtina, kad mums jį tie­siog įki­šo, kaip pre­kę, skir­tą iš­par­duoti.

būsimas VAE reaktorius yra patikrintas reaktorius, kokių pasaulyje veikia ne keturi, o jau šeši. Visi saugos parametrai yra geriausi. Popieriuje lyg ir esama geresnių, deja, jų nėra pastatytų. Nelaimėje Japonijoje nukentėjo prieš 50 metų projektuota elektrinė. Nėra ką lyginti naujų AE su to meto lygiu ir supratimu. Būtų tas pats, kaip važiuoti malkomis kūrenama mašina ir dabartiniais automobiliais. Technologijos beprotiškai pasikeitusios.

Argumentai, susiję su branduolinių atliekų saugojimu

PRIEŠneį­ver­ti­na­ma, kiek kai­nuos bran­duo­li­nės at­lie­kos, jų sau­go­ji­mas. Tarp­tau­ti­nių eks­per­tų skai­čia­vi­mu, ga­li kai­nuo­ti 10 mi­li­jar­dų li­tų.

atliekų saugojimui finansuoti yra iš anksto skirtas kaupiamasis procentas, kuris yra elektros savikainoje.

PRIEŠdar ne­ži­no­me, kur rei­kės lai­do­ti Ig­na­li­nos ato­mi­nės at­lie­kas – jų nie­kas ne­no­ri priim­ti. O lai­do­ji­mo pro­ble­mą spren­džia vos ke­tu­ri spe­cia­lis­tai. Jau su­kaup­ta 2 300 to­nų pa­nau­do­to bran­duo­li­nio ku­ro. Jį rei­kia sau­go­ti, šal­dy­ti, kon­tei­ne­riuo­se lai­ky­ti apie 50 me­tų. Po to lai­do­ti gi­lu­mi­nė­se šach­to­se: nuo 500 met­rų iki ke­lių ki­lo­met­rų gy­lio. Kur bus tie ka­pi­ny­nai? Ar jie bus sau­gūs 300 me­tų, ar neuž­terš po­že­mi­nio van­dens? Geo­lo­gai ieš­ko vie­tos Piet­ry­čių Lie­tu­vo­je ar apie Ig­na­li­ną. Tos pa­vo­jin­gos at­lie­kos – tra­giš­kas rei­ka­las Lie­tu­vai. Giluminio laidojimo temos nėra Seimui bei visuomenei pristatomame Visagino atominės elektrinės projekte. Žmonės turi žinoti, kur tokios atliekos bus laidojamos ir kur bus kasamos giluminės šachtos, ar jos bus pavojingos.

Argumentai, susiję su rinkimais ir politinėmis programomis

PRIEŠpartijos turi vykdyti savo programą. Kon­ser­va­to­rių pro­gra­mo­je yra aiš­kiai pa­ra­šy­ta, jog ato­mi­nės ga­lios pa­rin­ki­mas ne­tu­ri vir­šy­ti 800 MW. Eks­per­tai nu­sta­tė, jog ši ri­ba ne­ga­li bū­ti vir­šy­ta. Konservatorių programoje rašoma:

Lietuvos elektros energetikos sistema į Europos UCTE sistemą galės būti visavertiškai integruota tik tokiu atveju, jeigu jos atskiro reaktoriaus (generavimo bloko) galingumas bus optimalus ir proporcingas palyginus nedidelei Baltijos elektros energijos perdavimo sistemai. Lietuvos nacionalinė energetikos strategijoje numatytas naujos atominės elektrinės atskiro bloko optimalus, apie 800 MW, galingumas atitinka tarptautinės atominės energijos agentūros IAEA nustatytą maksimalaus galingumo sąlygą, yra pagrįstas ekspertų atliktais Baltijos elektros perdavimo sistemos stabilumo sąlygų įvertinimais.

Argumentai, susiję su šešėlinių jėgų įtaka

Kęstučio Masiulio komentaras:

Naujieji „žalieji“ Lietuvoje užsiima vieninteliu reikalu – oponavimu atominei elektrinei. Atominė energetika yra gamtai draugiška elektros gavybos šaka, kuri sudaro puikią alternatyvą tikriesiems teršėjams – anglimis, dujomis, skalūnais kūrenamoms  elektrinėms.

Lietuvoje veikusio vienintelio Žaliųjų judėjimo vadovas R. Braziulis išplatino viešą pareiškimą, kuriame išdėstė atsiribojantis nuo panašių iniciatyvų ir apgailestaujantis, kad su žaliųjų veikla nieko bendra neturintys žmonės spekuliuoja šiuo vardu.

Viena didžiausių Lietuvos teršėjų „Achemos grupė“ (2011 m. „Achema“ į atmosferą išmetė 2,4 tūkst. tonų teršalų, antra po „Orlen Lietuva“) skyrė šimtatūkstantinę paramą Žaliosios politikos institutui ir politinei partijai Žaliųjų sąjūdis. Panašu kaip alkoholio pramonė remtų blaivyklas. Kremliaus valdoma „Gazprom“ vienašališkai nuo 2012 m. sausio 1 d. sumažino dujų kainą tai pačiai „Achemai“.

Rusija siekia sabotuoti Visagino AE visais įmanomais būdais. Vienas iš būdų, yra remti nevyriausybines organizacijas. Neatmestina, kad Žaliosios politikos institutas yra įsteigtas išorinių jėgų pagalba ar jo nariai tiesiog siekia sau reklamos Seimo rinkimuose, tačiau Rusijai neabejotinai yra palanki tokia veikla.

VAE proponentų tinklapyje vaizdžiai pateikiami faktai: http://www.vae.lt/faktai/

Siūlomos alternatyvos (kainos turi tendenciją mažėti)

Vėjo jėgainės – 2013 m. patvritinta supirkimo kaina 28-37 ct/kWh (priklausomai nuo gamybos kiekio). Vėjas gamina švarią elektros energiją, nes nesukuria CO2 bei kitų kenksmingų teršalų. Tačiau vėjas nepučia pastoviu greičiu. Jei jis yra per silpnas ar per stiprus, pagaminama nedaug elektros energijos. Didelė moderni vėjo jėgainė pagamina vidutiniškai 35 % elektros energijos nuo savo maksimalios projektinės galios. Šis 35 % galimas naudingumo koeficientas reiškia, kad siekiant turėti 1000 MW galios elektros energijos, reikia turėti 3000 MW vėjo jėgainių parką. Dėl vėjo nepastovumo visada reikia turėti kitų tipų dirbančias rezervines elektrines staigiam energijos trūkumui užkamšyti. Perteklinę energiją, pagamintą esant optimalioms vėjo sąlygoms, sunku ir brangu kaupti, kad vėliau būtų galima naudoti, kai vėjas silpsta arba dingsta. Elektra yra naudojama jos gamybos metu. Labai mažas ir vėjo energijos intensyvumas, palyginus su energijos išsiskyrimo intensyvumu anglių ar gamtinių dujų kūrykloje arba atominės elektrinės reaktoriuje. Todėl dideliam energijos kiekiui pagaminti reikia daug vėjo jėgainių, išdėstytų dideliame plote. Laikoma, kad moderniam miestui su 600 tūkstančių gyventojų reikia 2400 MW galios elektros šaltinių. Tokiam poreikiui patenkinti, priimant optimistinį 40 % naudingumo koeficientą, reikėtų kelių tūkstančių vėjo jėgainių išdėstytų plote, kelis kartus didesniame už paties miesto plotą. Anglimis kūrenant metams pakaktų stadiono dydžio tūrio, o atominei elektrinei – sunkvežimio branduolinio kuro. Vėjo jėgainės triukšmingos ir kelia pavojų paukščiams. Tai pat jos darko kraštovaizdį. Išvardintos savybės rodo, kad vėjo jėgainių laukia labai dideli, o gal net ir neįmanomi iššūkiai, norint, kad jos pakeistų bazinės apkrovos elektrines. Geriausiai tinkantis vėjo jėgainių vaidmuo yra piko energijos gamyba, esant dideliam energijos poreikiui tam tikru paros metu arba vasaros ir žiemos kritiniais laikotarpiais. Laikoma, kad daugiau gaminti vėjo jėgainėse kaip 10 % elektros energijos yra netikslinga, nes dėl vėjo greičio nepastovumo tai destabilizuotų nacionalinės elektros sistemos darbą.

Lietuvoje planuojama vėjo jėgainių įrengtą galią didinti iki 500 MW, nors turime 90 km pajūrio. Tuo tarpu Belgijoje planuojama padidinti vėjo elektrinių bendrą galią iki 4320 MW, Belgijos pakrantės ilgis – 60km. Čekija (743 MW), Vengrija (750 MW), Austrija (2578 MW) – visos neturi priėjimo prie jūros. Lietuvos vėjo energijos generavimo potencialas – 5,5 TWh energijos. Taigi galima būtų labiau išnaudoti vėjo energijos turimą potencialą.

Saulės energija – 2013 m. patvirtina supirkimo kaina 1,25 Lt/kWh ir 1,60 Lt/kWh, jei integruota į pastatus. Dabartiniu metu kruopščiai padaryti fotovoltiniai elementai paverčia maždaug 10 % krintančios dienos šviesos energijos į elektros energiją. Saulė ryškiai šviečia tik dienos metu ir kai nėra debesų. Todėl nėra galima bazinės apkrovos energijos gamyba, nes nėra paprasto būdo, kaip kaupti perteklinę energiją dienos metu, kad būtų galima panaudoti nakties metu. Be to, saulės spinduliuotės intensyvumas Žemės paviršiuje yra labai mažas, palyginti su anglių pakuroje arba reaktoriaus aktyviojoje zonoje esančiu energijos intensyvumu. Todėl reikalingas didelis saulės baterijų plotas, siekiant pagaminti didelį elektros energijos kiekį. Norint elektra aprūpinti miestą, reikia to miesto dydžio fotovoltinių baterijų ploto. Galiausiai, saulės įrenginių generuojama elektra yra labai brangi, kadangi reikia labai daug medžiagų padengti tą plotą. Šių medžiagų gavybos, transportavimo ir gamybos kaina yra didelė. Tačiau saulės energiją labai verta naudoti namų ūkyje ar komerciniuose pastatuose. Šioje srityje jos indėlis gali būti esminis ir yra palaikytinas. Debesuotoje Vokietijoje iš saulės jau dabar gaminama 25 GW (gigavatų) elektros – tiek, kiek gali pagaminti 20 branduolinių jėgainių.

Elektros tinklų jungtys su Lenkija ir Švedija da­bar Lietuva per me­tus su­naudoja 2 000 MW elekt­ros ener­gi­jos. Jei­gu Ru­si­ja ban­dy­tų mus už­blo­kuo­ti, tai iš Len­ki­jos gau­tu­me 1 000 MW, iš Šve­di­jos – 800 MW. Nu­tie­sę li­ni­jas 2015 me­tais jau bū­tu­me vi­siš­kai sau­gūs ir be ato­mi­nės. At­si­jun­gia­me nuo Ru­si­jos sis­te­mos, bet pa­lie­ka­me su ja pre­ky­bi­nes jung­tis ir Ru­si­ja lai­kys Lie­tu­vą sa­vo par­tne­re.

Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės potencialo išnaudojimas – Kruonio HAE nėra generatorius, daugiau kaupiklis. Jo nuostoliai siekia 30%. Gavus pigiausios elektros, jei tokios būtų daug, galbūt būtų galima planuoti labiau išnaudoti. Ir taip maksimaliai gerai Kruonį išnaudojame, kai tik yra pigesnės elektros. Bet jis negali būti elektros užtikrinimo bazė. Tai yra netvarus modelis. Svarstoma galimybė pastatyti dar vieną dinamišką generatorių, kad galėtume akumuliuoti vėjo užpūtimus. Tačiau vėjo tarifas šiandien yra 30 ct, taigi, elektros gamybos kaina būtų apie 45 ct/kWh. Ekonomine prasme tai nėra pagrįsta.

Elektrėnų šiluminės elektrinės galios didinimas – Tai yra sena ir neefektyvi elektrinė. Nusikaltimas tokią kurti. Ji viena neefektyviausių Lietuvoje veikiančių elektrinių. Sovietmečiu pastatytuose elektrinės blokuose tik maždaug trečdalis čia sudeginamų dujų energijos paverčiama į elektros energiją. Iš esmės visa kita likusi energija yra panaudojama Elektrėnų marių, kurių vandens pagalba aušinamas elektrinės kondensatorius, šildymui. 2012 m. elektros energija iš Lietuvos elektrinės Elektrėnuose superkama po 37.3 ct/kWh, dar primokant šiai elektrinei 65 milijonus litų energetikos sistemos rezervams užtikrinti. Kalbėti reikia apie konkurencinę generaciją, antraip nėra jokio ekonominio pagrindimo jungti bet kokią elektrinę.

Biokurą deginančios elektrinės – 2013 m. patvirtinta supirkimo kaina 37-50 ct/kWh (priklausomai nuo gamybos kiekio). Sparčiai daugėjant žemėje gyventojų žemės bei maisto paklausa smarkiai išaugs ir ženkliai padidins biožaliavų kainas, o investuodami į švaresnes brangias šiuolaikines biokuro technologijas mes nuo vilko užšoksime ant meškos – mūsų pagaminta energija kainuotų brangiau nei kaimynų, todėl tektų padengti papildomus jėgainių kaštus.

Hidroelektrinės kaip alternatyva – 2013 m. patvirtinta supirkimo kaina 22-28 ct/kWh (priklausomai nuo gamybos kiekio). Vandens Lietuvoje yra ne daugiau nei 150 MW galiai. Dėl pasikeitusio požiūrio šiais laikais pastatyti Kauno hidroelektrinę ar Antalieptės hidroelektrinę būtų neįmanoma. Latvijoje pastatytos trys hidroelektrinės ant Dauguvos upės nuskandino daug kultūrinių ir istorinių objektų, o kova prieš ketvirtos – Daugpilio hidroelektrinės statybą buvo Latvijos Tautos fronto veikėjų krikštas. Taigi atominės elektrinės hidroelektrinės neatstos, tačiau jos turi ir gali būti išnaudotos likusiam elektros energijos poreikiui ir rezervui užtikrinti.

Atnaujinta 2012 spalio 11 d. 2013 m. patvirtinta alternatyvių elektros energijos šaltinių elektros supirkimo kaina ir Nagevičiaus komentaru apie Lietuvos elektrinę. Daugiau argumentų ir patobulintas jų pagrindimas – vėliau.
26 comments
  1. Šauni idėja surinkti į vieną vietą pasisakymus už ir prieš VAE.
    Siūlau kiek paryškinti nuorodas (jas atradau netyčia pele kliudydamas tekstą, matyt, akys jau per senos).
    Komentarų greičiausiai būtų daugiau, jei nereikėtų nurodyti kurioje sistemoje esi.

    • Rytis said:

      Dėkui už patarimus. Paryškinus nuorodas vaizdas būtų labai nepatrauklus akiai, kadangi didžioji dalis teksto jas turi, todėl geriau nuorodų neryškinsiu. Tačiau pasinaudojau patarimu ir padariau, kad komentarams nereikėtų nurodyti elektroninio pašto adreso ir laukti patvirtinimo. Komentuoti turėtų tapti paprasčiau.

  2. Vytautas said:

    visa esme lieka ir liks elektros kilovatvalandes kaina, kaip kad pats pajunti kai ateina sildymo saskaita, nekalbant kai apsilankyti reikia poliklinikoje ar pan institucijoje(visur is po kampu dovaneles laukia)….gali ir paryskinti ir iskelti i prieky, nes kad ir kaip gaila butu niekas ir niekada negales garantuoti prognozuojamos kainos, tuo paciu zinant visiska korumpuota valdzia kartus sudejus ir netylancius skandalus del dabartines IAE uzdarymo….tai po velniu kas nors gali ka nors garantuoti sioje resbublikoje ka nors ar pasirinkti pasyvu protesta – emigracija ir atrodo tai tapo norma…agurku karaliu isrinkus premjeru galiu drasiai pasakyti kad pasirinksiu protesta ivardinta siame tekste(galim klausyti ar neklausyti samokslo teoriju, bet betkuriuo atveju visada buna daugiau klausimu nei atsakymu) ir atrodo niekas nieko nenori galvoti savo galva arba tiesiog skaito “politologu” samprotavimus….

  3. jurgis said:

    > Atominės eletrinės Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje, kurioms kontroliuoti Lietuva neturi jokių galimybių, aiškiai skirtos atbaidyti Lietuvą nuo VAE statybų. Abi jos bus statomos šalia Lietuvos sienų, **abi jos bus aušinamos Neries** vandeniu,

    Kad Kaliningrado VAE turbūt nelabai Neries vandeniu?

    • Rytis said:

      Tikrai taip – už Santakos Neries vandenys jau Nemune. Sorry, neapdairi klaida – ištaisysiu.

  4. Vitrikas said:

    Kai kurie įvardijami “argumentai” tėra plepalai. Siūlyčiau labiau atkreipti dėmesį į šaltinį, ar tai nėra “turgaus bobos” pasisakymas Na, pvz., kaip alternatyva VAE įvardijami vėjo, saulės jėgainės. Na sorry, dar niekur pasaulyje nėra tokio pajėgumo vėjų ar saulės parko. Ir kitas dalykas, kad vėjas tai pučia, tai nepučia, o elektra turi būti tiekiama nuolat. Kitas – “Nei viena atominė elektrinė negali būti pastatoma už tokią kainą, kuri šiuo metu yra rinkoje”. Nesinori net komentuoti, pats sau prieštaraujantis teiginys. Tai kodėl AE statomos? ir už kokią jos kainą statomos, jeigu ne rinkos? Kitame – “nepaaiškinama, kodėl šio reaktoriaus atsisakė JAV”. VBS (viena boba sakė) tarnyba praneša? “VAE projektas Ru­si­jai padėtų kartu su AE Bal­ta­ru­si­jo­je ir Ka­li­ning­ra­de, ato­mi­ne juos­ta Lietuvą at­skir­ti nuo Eu­ro­pos, kurios didžiosios šalys turi tendenciją išvis atsisakyti atominės energerikos.” Pirma, AE tam ir reikalinga, kad Lietuva galėtų prisijungti prie Europos tinklų, nes be pajėgumų Baltijos valstybės našta, reiktų pajėgumų iš kur elektra tekėtų į Lietuvą, o jų Vakarų šalys neturi. Antra, didžiosios šalys neatsisako AE, paistalai. Ir kiti “argumentai” tokie skysti, kad neverti rimtos diskusijos.. keletas nuorodų į manau atsakingesnio politiko K. Masiulio tekstus, kur yra abiejų pusių argumentų: http://www.masiulis.eu/?p=1135 http://www.masiulis.eu/?p=1149 http://www.masiulis.eu/?p=1233 ir enmin’o tinklapį, kuris atsakingas už projektą: http://www.enmin.lt/lt/vae_dokumentai.php?clear_cache=Y. Visokie “ekspertų” pasvajojimai parodo ir kiek tie “ekspertai” yra pajėgūs protiškai :)

    • Rytis said:

      Dėkui už nuorodas – jomis būtinai pasinaudosiu artimiausiu metu.

      Dėl “argumentų”-plepalų: Tiesa yra realityvus dalykas. Šito įrašo tikslas nėra parodyti tiesos (jeigu bandyčiau parodyti vieną ar kitą tiesą, įrašas būtų šališkas [ar gal tiksliau – labiau šališkas nei yra dabar]) – tikslas buvo surinkti visus abiejų pusių argumentus į vieną vietą. Kaip matai, kiekvienam argumentui (ar plepalui) esu įdėjęs nuorodą, kas ir kur tokį argumentą yra panaudojęs viešojoje erdvėje. Kai yra tokia daugybė argumentų, natūralu, kad vieni jų bus stipresni, kiti silpnesni. Sugrupuodams argumentus į temas, norėjau parodyti abiejų pusių argumentus aplink konkretų subjektą – kokios diskusijos kyla, ir kaip viena ar kita pusė argumentuoja. Taip galima susidaryti geresnį bendrą vaizdą, o mąstantis žmogus pats galės nuspręsti, kurie argumentai stipresni, o kurie yra “plepalai”. Žinoma, jeigu kažkieno duomenys akivaizdžiai melagingi, tokiu atveju argumentas nevertas būti paminėtas. Sprendžiant tavo išsakytą problemą, ko dar trūksta – tai geresnio kontraarumentavimo silpnesniems argumentams ir geresnio prioritetizavimo (t.y. pasistengti svarbesnius argumentus išryškinti ar iškelti į pirmas pozicijas), nes tokioje gausybėje argumentų galima lengvai pasiklysti, o ir skaityti nusibosta. Taigi tai dar pasistengsiu padaryti iki referendumo datos tolimesniuose atnaujinimuose.

      One-by-one rebuttal: 1. Vėjo, saulės jėgainės ir jų minusai (bent jau tai, kuriuos minėjai) yra aprašyti prie “Siūlomų alternatyvų”. 2. Kalbėdami apie “negalėjimą AE pastatyti už rinkos kainą” laidoje “Teisė žinoti” (neprisimenu, kas tai tiksliai pasakė [greičiausiai Vilemas], bet nuoroda yra) buvo turima omeny, kad statybų metu numatoma kaina didės ir greičiausiai dar yra neapgalvoti kai kurie niuansai, sudarysiantys būsimus statybos kaštus. Dėl ko baigiant statyti elektrinę jos kaina išaugs ir realiai už ją bus sumokėta daugiau nei dabartinė rinkos kaina. Nesakau, kad tai yra nenuginčijama tiesa – tiesiog toks argumentas buvo išsakytas. 3. “Nepaaiškinama, kodėl šio reaktoriaus atsisakė JAV” yra dažnai naudojamas oponentų argumentas. Tai nėra VBS, todėl, kad iš tiesų šis konkretus reaktorius buvo projektuotas būtent JAV, tačiau staiga jo buvo atsisakyta (manau, kad Google tikrai rasi patikimesnių šaltinių nei mano cituotas, arba jei nerasi, gali duomenų tikslumu pasidomėti parašydamas laišką Sėjūnui). Taigi gal skamba konspiratoriškai, tačiau galimi du keliai – JAV pamatė kažkokius reaktoriaus trūkumus arba JAV draugiškai atsisakė reaktoriaus, specialiai, kad galėtų paspartinti Rusijai nepalankius energetinės nepriklausomybės procesus Lietuvoje. Oponentai teigia, kad atsakymas pirmasis. Kaip yra iš tikrųjų, nežinau nei aš, nei turbūt kas kitas Lietuvoje. 4. Dėl “juostos” sutinku – prastas argumentas, neturintis gero priežasties-pasėkmės ryšio, todėl jį galbūt reikėtų ištrinti. Ačiū už akylus pastebėjimus!

  5. kaip dėl kainų? said:

    siūlau prie alternatyvų dar ir parašyti kiek jų kilovatvalandė kainuotų, tada ir pamatysim kad alternatyva realiai yra tik viena – pirkti iš elektros.

  6. kaip dėl kainų? said:

    *pirkti elektrą iš Rusijos

    • Rytis said:

      Puikus pasiūlymas. Papildžiau įrašą 2013 m. patvirtintomis supirkimo kainomis už kilovatvalandę. Tiesa, neradau, už kiek galima būtų tikėtis pirkti energiją iš Švedijos. Jei kas turit kokią nuorodą – pasidalinkit.

  7. Anonimas said:

    manau truksta argumentu, kodel negali buti atnaujinta pagal saugumo reikalavimus IAE, kiek tai kainuotu ir palyginti tai su naujos AE statybomis. Kiek suprantu, IAE nera visiskai sustabdyta, nes reakcijos vis dar vyksta. gal tai butu geriausias sprendimas Lietuvai?

    • Rytis said:

      Deja, netikiu, kad IAE galima atnaujinti ne vien dėl ekonominių faktorių, bet dėl politinių įsipareigojimų ES. Todėl ir informacijos šia tema negaišau laiko ieškoti. Jei radai įtikinamų paskaičiavimų, gali pasidalinti. Man tai labiau panašu į niekuo nepagrįstus populistinius šūkius.

  8. Manau, kad į vėjo energetiką pas mus žiūrima, o ir čia parašyta, per daug optimistiškai. Siūlau pasiskaityti europhysics news žurnalo straipsniuką
    http://www.clepair.net/europhysics201203.html
    kuriame detaliai aprašoma, kad vėjo energetika iš tiesų sutaupo daug mažiau kuro, nei iš pradžių buvo tikėtasi (vietoje 12 %, realiai tik 5%), o didžiąją savo eksploatacijos laiko dalį šios jėgainės veikia mažiausiu pajėgumu. Straipsnio išvada daugiau nei aiški: vėjas nevaidins jokio svarbaus vaidmens ateities energetikoje.

  9. Arūnas said:

    Saugumas. Niekas negali garantuoti 100 proc. saugumo. Iš istorija reikia mokėti mokytis. Žmogaus klaidos, gamtos stichijos, didėjanti teroro veikla – tokie objektai, mano manymu, yra svarbūs taikiniai. Žinoma, visai nesvarbu dėl kurių priežasčių ir kuri iš 3 aplinkinių AE pridarytų bėdų. Pasekmes srėbtume visi ir mes Lietuvoje ir kaimynai rusai, baltarusiai, lenkai, latviai…

  10. Vaiva said:

    Šaunus sumanymas – sąžiningai išstudijuosim :))

  11. Darius said:

    Norėčiau oponuoti vienam “prieš” argumentui.

    “PRIEŠ – darbartinio elektrinių pajėgumo Lietuvai užtenka. Da­bar ga­lin­gu­mai yra be­veik du kar­tus di­des­ni nei mums rei­kia. Ener­ge­ti­kos spe­cia­lis­tai tei­gia, kad jų pa­kaks dar 30 me­tų.”

    Teoriškai užtenka. Praktiškai – paskaičiuokime. Lietuvos elektrinėje gaminama elektra yra labai brangi. Konkrečiai skaičiais:
    “pažymėtina, kad kiekviena papildoma 0,1 TWh, pagaminta ir pateikta į tinklus iš senųjų Lietuvos elektrinės blokų, reiškia papildomą, maždaug 30 milijonų kubinių metrų dujų pirkimą iš Gazpromo. Elektros energiją ateityje gaminant naujame bloke – kiekviena papildoma 0,1 TWh reikš papildomą maždaug 21,7 milijonų kubinių metrų pirkimą iš Gazpromo.”

    Dar blogiau, elektra yra labai brangi, ir kainuoja 37.3 ct kWh, kai tuo tarpu Vilniuje, Kaune, Panevėžio kogeneracinėse elektrinėse kainuoja tik 27-31 ct kWh. Galiausiai, dar Lietuvos Elektrinei yra primokama 65mln litų energetikos sistemos rezervams užtikrinti.

    Šie pinigai yra mokami iš Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) fondo, o į jį pinigus suneša piliečiai, mokėdami papildomai po 7ct už kiekvieną kWh.

    Priminsiu, kad 2011 metais Lietuvoje pagamintas elektros energijos kiekis yra 4.46 TWh, o suvartotas – 11,4 TWh. Taigi, kodėl nėra naudojamasi tais teoriniais galingumais? LE galingumas yra 1800MW, bet ten elektra ypatingai brangi. Kodėl kiti nenaudojami? Atviras klausimas – kokios to priežastys? Tiesiog šiaip sau išjungtos?

    • Rytis said:

      Puikus komentaras – kaip suprantu, iš Nagevičiaus pasisakymo. Deja, šitą klausimą teks palikti retoriniu, nes į jį aš atsakymo versijų neturiu.

  12. Skirmantas said:

    Pamirsote pamineti, ne vien JAV bet ir Indija atsisake sio lietuvai ibrukto reaktoriaus

  13. Eugenija said:

    Galbūt kažko nesuprantu, bet…. kaip galima teigti, kad valstybinės įmonės skolintos lėšos nėra mokesčių mokėtojų įsipareigojimai? argumento citata:
    “3) Skolintų lėšų. Valstybinių įmonių paskolos nėra mokesčių mokėtojų įsipareigojimai. Šios paskolos gali tapti valstybės įsipareigojimu, jei įmonė įsipareigojimų nevykdo, o valstybė už juos yra garantavusi. Bet tai yra tik rizika, o ne užprogramuota realybė.”

    mano logika: jei valstybinė įmonė skolinasi, tuomet ji turi skolą gražinti, kad gražintų – kelia kainą, jei nesugeba gražinti – skola pereina valstybei, o valstybė kelia mokesčius.

    Sakot, kad gebės gražinti pati įmonė? taip, bet kaina tikrai bus milžiniška, nes dar neteko patirti tokio Lietuvoje projekto, kad nebūtų pasinaudota proga prisikimšti savo kišenes.

    kitas juokingas argumentas: mokės ne mokesčių mokėtojai, o vartotojai… atleiskit, bet koks skirtumas vis tiek bus mokama iš tos pačios kišenės…

    beje, to fizikos studento paskaičiavimai: nebūtų paskutinės pastraipos, dar būtų galima patikėti jo nešališkumu…

    • Rytis said:

      Eugenija, – pirmas paminėtas argumentas pasakytas Nerijaus Mačiulio ir visiškai sutinku, kad jis yra “teisinis”, o ne praktinis ir vadovaujasi tik žodžių apibrėžimais. Todėl jį pabandžiau atremti V. Savukyno žodžiais Facebook’e: “Koks man skirtumas, kaip iš manęs paims pinigus: per mokesčius, per VIAP ar didesnes elektros kainas? Vis tiek sumoka galutinis vartotojas.” Kaip supratai, kiekvieno argumento stiprumą palieku nuspręsti patiems – tiesiog pateikiu skirtingų pusių argumentus, nes neabejoju, kad kaip absurdiškai beatrodytų argumentas, daugelis juos pateikusių yra įsitikinę jų teisumu.

      O dėl fiziko argumentų, “Mathematics is the language of nature”. Nepriklausomai nuo to, kokia tavo nuomonė apie atominę energetiką, 2 kart 5 vis tiek bus lygu 10. Taigi jeigu radai klaidą matematiniuose skaičiavimuose, parašyk. Aš tokios klaidos neradau.

      • DarkCloud said:

        >> “Koks man skirtumas, kaip iš manęs paims pinigus: per mokesčius, per VIAP ar didesnes elektros kainas? Vis tiek sumoka galutinis vartotojas.”

        Manau, kad skirtumas tas, kad vartotojas moka pelno mokestį elektros kainoje bet kuriam pardavėjui, ar tai būtų rusams, švedams, ar lietuviams. Todėl realiai mes dabar mokame užsieniui ir prarandame pinigus, arba galime pasirinkti mokėti savo įmonei, ir investuoti.

  14. Vaidas said:

    Nepastebėjau, ar buvo panaudotas šis šaltinis: http://vznotes.vz.lt/Newspaper/RA99.nsf/printPage?OpenForm&id=C225746500251CD7C225780900339300 ? Pavyzdžiui, dalis su Sekmoko interviu „- Ar vartotojai negalės būti verčiami pirkti branduolinėje jėgainėje pagamintos elektros už aukštesnę kainą, negu tuo metu elektra kainuos „BaltPool“ biržoje? – Aš atsakysiu taip – elektros energija turės būti parduodama biržoje.“ – Čia galima būtų papildyti vieną iš argumentų, susijusių su būsima elektros kaina ir prekyba. Labiau prieš, nei už, nes Sekmokas pripažįstąs, jog garantijų jokių.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: