Viskas, ką reikia žinoti apie skalūnines dujas Lietuvoje

Jau kuris laikas viešojoje erdvėje sklando nuomonės, kad mūsų regione esančios skalūninės dujos sumažins Lietuvos energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Tiesa, tokių dujų gavyba yra potencialiai gamtą teršiantis procesas, apie kurį kol kas žinoma nedaug. Šiame įraše pabandysiu susisteminti viešojoje padangėje sklandančią informaciją apie skalūnines dujas mūsų krašte ir paspekuliuoti, kokią ekonominę ir ekologinę įtaką jų gavyba galėtų turėti Lietuvai ilguoju laikotarpiu.

Įrašas ilgokas, taigi jei neketinate pernelyg gilintis, perskaitykite bent šį TL;DR. Pateikiamos visų faktų nuorodos, tačiau dar kartą priminsiu, kad autorius – neurologijos rezidentas, o ne geologas, gamtosaugininkas ar energetikos ekspertas. Jei manote, kad šį straipsnį dar galima papildyti vienu ar kitu faktu ar argumentu, – nuorodomis pasidalinkite komentaruose.

Skalūninių dujų (r)evoliucija

Pramoninė skalūninių dujų gavyba prasidėjo tik šiame tūkstantmetyje ir kol kas vyksta tik JAV bei Kanadoje. Tuo tarpu Lenkijoje, kurioje greičiausiai slypi didžiausi Europos skalūninių dujų ištekliai, bei pietinėje Švedijoje jau išgręžti pirmieji bandomieji gręžiniai Europoje.

Skalūninių dujų gavyba anksčiau nebuvo užsiimama viena vertus dėl to, kad nebuvo žinomas būdas dujoms iš skalūno išgauti. Kita vertus, nebuvo ir poreikio: naftos ir gamtinių dujų kainos buvo pakankamai žemos. Pastaraisiais metais amerikiečiams atradus, jog skalūnines dujas galima išgauti hidraulinio skaldymo būdu (angl. hydraulic fracturing), iš esmės pasikeitė situacija JAV dujų rinkoje. Skalūninių dujų gavyba JAV išaugo tiek, kad ji nustojo importuoti suskystintas gamtines dujas, o skalūninių dujų kaina tapo beveik keturis kartus mažesne nei Europoje. Dėl to suskystintos dujos, skirtos JAV, iš Arabijos pusiasalio buvo nukreiptos prekybai Europoje, šiame žemyne taip sumažindamos rinkos kainas.

Skalūninių dujų išteklių gavybos apimtys pasaulyje per pastaruosius 15 metų patrigubėjo. Tikimasi, kad nuo šiol gavyba augs po maždaug 4 proc. kasmet.

Mūsų regiono potencialas

2012 m. lapkritį viena didžiausių pasaulyje konsultavimo kompanijų KPMG paskelbė skalūninių dujų potencialo Vidurio ir Rytų Europos šalyse indeksą. Jame nurodyta, kad Letuvoje galimybės išgauti skalūnines dujas yra vienos geriausių Europoje, po Lenkijos, Rumunijos ir Ukrainos.

Skalūnas yra plonais sluoksneliais skylančios uolienos, savo porose gausiai sukaupusios gamtinių dujų. Lietuvoje jis slūgso maždaug 2 km gylyje. Geologų skaičiavimais (O. Zdanavičiūtė, J. Lazauskienė, 2009 m.) Lietuvoje yra apie 585 mlrd. m3 skalūnų dujų, iš kurių būtų galima išgauti iki 120 mlrd. m3. Tiek išteklių šalies poreikiams patenkinti pakaktų 30-50 metų, o išteklių vertė preliminariai galėtų siekti iki 30 mlrd. JAV dolerių.

Manoma, kad Lietuvoje skalūninės dujos daugiausia slūgso prie sienos su Kaliningradu. Skalūninių dujų žvalgytuvės šiuo metu yra pradėtos Žygaičių seniūnijoje (“LL inviesticijos”) ir netoli Švėkšnos esančiame Kalnalių kaime (“Minijos nafta”). Jau už pusmečio galėtų paaiškėti, ar šiame plote verta pradėti pramoninę dujų gavybą.

Apie hidraulinį skaldymą

Skalūninių dujų gavyba yra ilgas ir sudėtingas procesas, potencialiai galintis smarkiai užteršti aplinkinę ekosistemą ir gruntinius vandenis. Tam naudojamas hidraulinio skaldymo metodas, plačiai JAV pradėtas taikyti vos prieš keletą metų.

Siekiant išgauti skalūnines dujas, reikia išgręžti kelių kilometrų gylio gręžinius (pradžioje gręžiama statmenai, po to – horizontaliai). Gręžiama per geriamojo ir mineralizuoto vandens sluoksnius, kurie slūgso 50-700 m gylyje. Vėliau į gręžinį leidžiami didelio diametro metaliniai vamzdžiai, sandarinama betonu.

Išgręžus gręžinį ir aptikus tinkamą uolienų tipą, vamzdžiu į gelmes yra nuleidžiami nedideli sprogstamieji užtaisai, kurie sutrupina skalūnus, maždaug 100 metrų spinduliu sukurdami mikroįtrūkimus, kuriuose ima kauptis gamtinės dujos. Tuomet į uolienas labai dideliu spaudimu pumpuojamas didelis kiekis specialaus skysto mišinio, sudaryto iš smėlio, vandens ir apie 600 skirtingų cheminių medžiagų. Nustojus pumpuoti skystį, slėgio skirtumo veikiamas, jis į paviršių ima veržtis atgal kartu su jame ištirpusiomis druskomis, įvairiais metalais. Į paviršių grįžusi skysčio dalis (apie 50%) yra valoma ir pakartotinai panaudojama hirauliniam skaldymui, o skalūnų dujos yra atskiriamos ir nukreipiamos į talpyklas. Dujų gavybos procese naudojamo skysčio sudėtis laikoma komercine paslaptimi.

Teisiniai procesai, aktualūs skalūninių dujų gavybai Lietuvoje

Lietuva neturi technologijų skalūninėms dujoms išgauti, todėl kviečiami investuotojai, turintys tokios patirties ir technologijų skalūninių dujų gavyboje. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos paskelbė atvirą tarptautinį angliavandenilių išteklių žvalgybos ir naudojimo konkursą Kudirkos – Kybartų (281,0 km2) ir Šilutės – Tauragės (1800,0 km2) plote netradiciniams (skalūninėms dujoms) ir tradiciniams angliavandeniliams (naftai bei dujoms) žvalgyti, tirti ir išgauti. Laimėtojas privalės atlikti geologinius tyrimus ir nustatyti, ar skalūnų dujų/naftos gavyba pramoniniu būdu apskritai yra ekonomiškai naudinga. Teigiamu atveju laimėtojas paskui gręžinius galės panaudoti kaip eksploatacinius. Numatoma konkurso pabaiga yra 2013 m. sausio 14 d., o leidimai skalūninių dujų gavybai konkurso laimėtojams jau šį pavasarį bus išduodami 7-eriems metams. Taip pat 10-čiai metų bus išduodama licencija tradicinių angliavandenilių gavybai.

Dokumentuose nurodyta keletas sąlygų. Tarp jų ne mažesnė nei 2 metų patirtis išgaunant netradicinius angliavandenilius ir nenuostolinga veikla per pastaruosiu dvejus metus. Tai turėtų apsaugoti nuo rusiško kapitalo, kadangi Rusijoje skalūninių dujų gavyba pramoniniu būdu nėra atliekama. Konkurso laimėtojai geologinio tyrimo darbams atlikti ir plėtoti įsipareigoja investuoti atitinkamai ne mažesnes nei 16,5 mln. litų bei 80 mln. litų sumas ir prisiima visą riziką dėl telkinio potencialo, jei dujų gavyba pasirodytų esanti nuostolinga.

Tiesa, skaitydamas konkuso sąlygas pastebėjau, kad Kudirkos – Kybartų plotui konkurso sąlyga ne mažesnei nei 2 metų patirčiai išgaunant netradicinius angliavandenilius netaikoma. Todėl, kaip supratau, skalūninių dujų gavyba bus leidžiama tik Šilutės – Tauragės plote.

Alternatyvus būdas skalūninių dujų žvalgybai pradėti

Tačiau skalūninių dujų žvalgybai pradėti nėra būtina laimėti konkursą. Lietuvoje jau veikiančios bendrovės, kurios turi licencijas tam tikruose plotuose ieškoti naftos ir dujų išteklių, be konkurso gali pradėti žvalgytuves, nes tai leidžia Lietuvos teisės aktai. Geologijos tarnybos duomenimis, bendrovės turinčios tokias licencijas yra „Minijos nafta“, „Geonafta“, „Manifoldas“ ir „LL Investicijos“.

Šią nišą tinkamai išnaudojo užsienio kompanijos, nusipirkdamos minėtas bendroves ar jų kontrolinius akcijų paketus. Didžiausia jų – “Geonafta” yra valdoma Lenkijos koncerno “Lotos”. Ji turi 100 proc. “Genčių naftos” ir po 50 proc. “Manifoldo” bei “Minijos naftos” akcijų. Pirmieji “Minijos naftos” grežiniai jau šių metų gegužę pradėti netoli Švėkšnos esančiame Kalnalių kaime ir jau už pusmečio galėtų paaiškėti, ar šiame plote verta pradėti pramoninę dujų gavybą.

Lenkijos kompanija „Lotos“ kartu su amerikiečių „CalEnergy Resources” steigia jungtinę kompaniją skalūninių dujų gavybai Lietuvoje. Galutinį sprendimas bus priimtas 2014 m. Preliminariais vertinimais, dviejuose potencialiuose skalūninių dujų gavybos objektuose jie tikisi išgauti apie 4 mlrd. kubinių metrų dujų.

Kita JAV energetikos bendrovė „Chevron“ įsigijo pusę Lietuvos bendrovės „LL investicijos“ akcijų ir jau pradėjo skalūninių dujų žvalgytuvės Žygaičių seniūnijoje. Anot Grynas.lt šis amerikiečių milžinas kituose gręžiniuose, dar pernai yra paėmęs bandinių pavyzdžius.

Ekologinės baimės

Nepaisant didelio ekonominio potencialo ir galimybės tapti energetiškai nepriklausomiems nuo Rusijos, aplinkosaugininkai ne be pagrindo kelia klausimus apie ekologinius pramoninės skalūninių dujų gavybos aspektus.

Nors gruntiniai vandenys slūgso daugiau nei kilometrą aukščiau potencialių skalūno klodų, dujos ir cheminis mišinys joms išgauti yra pumpuojamas gręžiniu, kertančių šiuos gruntinio vandens klodus. Jei įvyktų avarija dėl neteisingai atlikto plėšymo ar prastos gręžinio cementacijos, būtų užterštos tiek žemės gelmės, tiek gruntiniai vandenys.

Kaip jau minėta, dujų gavybos procese naudojamo skysčio sudėtis laikoma komercine paslaptimi.  Viename iš labiausiai skalūninių dujų gavybą kritikuojančių gamtosauginių dokumentinių filmų “Gasland” išsamiai atskleista, kad net jei gruntiniai vandenys yra akivaizdžiai užteršti dujų gavybos procese, aplinkosaugininkams tai įrodyti itin sunku, kadangi medžiagos, pumpuojamos į skalūnų klodus nėra žinomos.

NUORODA: DOKUMENTINIS FILMAS “GASLAND”

Kiekvienam hidraulinio skaldymo ciklui sunaudojama šimtai tonų vandens. Neišvengiamai apie pusė to chemizuoto vandens grįžta į paviršių ir labai kėblu išspręsti problemą, kur vėliau jį padėti. Nors teigiama, kad didžioji dalis šio chemizuoto vandens yra naudojama pakartotinai, neatmestina, kad bet kurioje proceso dalyje (perdirbime, saugojime ir pan.) jis gali lengvai patekti į aplinką ir užteršti gruntinius vandenis. Kyla klausimų, ar jį apskritai galima pilnai utilizuoti ir kur tai atlikti. Neaišku, kur šis skystis bus dedamas baigus eksploatuoti gręžinį.

Didžioji dalis chemizuoto vandens pasilieka gelmėse. Trūksta duomenų, kokią įtaką chemikalai gali turėti gruntiniams vandenims ilguoju laikotarpiu, kadangi hidraulinį skaldymą pramoniniu būdų taikyti pradėta vos prieš keletą metų. Todėl kad būtume tikri, jog amžiams neužteršime savo šalies gruntinių vandenų, būtina tinkamai ištirti geologinę aplinką, įvertinti uolienų plėšymui naudojamo tirpalo ilgalaikį poveikį šioms požeminėms struktūroms.

Taip pat būtina įvertinti ir galima žemės drebėjimų riziką. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje dėl eksploatuotų ertmių įgriuvimo, kilo žemės drebėjimai iki 3 balų pagal Richterio skalę.

Pastebėtina, kad, pavyzdžiui, dėl sukeltų ekologinių katastrofų „Chevron“ yra skolinga milijardines sumas Ekvadorui, Brazilijai, Angolai ir kitoms šalims. Todėl pagrįstai galima kelti hipotetinį klausimą, kiek pasauliniams naftos koncernams rūpi mažos Rytų Europos šalies aplinkosauginiai aspektai ir kaip mūsų šalies įstatymai sugebės užtikrinti gamtosauginių katastrofų prevenciją bei padarinių likvidavimą.

Dažnai abejonėsi nėra pagrįstos moksliniais duomenimis ir gali kilti iš įvairių interesų grupių įtakos (pavyzdžiui, “Gazprom”, kuriai dujų gavyba Lietuvoje yra visokeriopai nenaudinga). Tačiau įrodymams sukaupti reikia dešimtmečių, o priežastinį ryšį įrodyti yra labai sudėtinga nežinant procese naudojamų chemikalų kilmės bei susiduriant su naftos pramonės lobistų pasipriešinimu (analogija tabako, alkoholio pramonei bei globalinio atšilimo skeptikams). Matant skalūninių dujų gavybos plėtotės spartą, galima manyti, kad net ir neabejotinai įrodžius taršos pavojų, gamtai padaryta žala jau būtų neatitaisoma.

Anot europarlamentarės Radvilės Morkūnaitės, kol kas neišspręstas klausimas – tinkamas cheminių medžiagų, esančių skystyje, naudojamame išgauti skalūnines dujas hidraulinio skaldymo metu, reglamentavimas. Todėl svarbu užtikrinti, kad pramonė atskleistų gręžiniuose naudojamus chemikalus ir, jei jie pasirodys pavojingi aplinkai ir žmonių sveikatai, įtraukti į stebimų ir reguliuojamų medžiagų sąrašą.

Tuo tarpu Amerikoje jau yra išgręžta šimtai tūkstačių gręžinių ir kai kuriose vietovėse geriamasis vanduo, upės ir kiti paviršiniai vandens telkiniai buvo užteršti sveikatai ir aplinkai pavojingais chemikalais. Tarša pakenkė gyvūnams ir žmonėms, kadangi tarp 600 gręžiniuose naudojamų chemikalų yra įvairiausias ligas sukeliančių medžiagų (tarp jų astmą, vėžį ir pan.).

Tyrimai dėl hidraulinio skaldymo poveikio gamtai Europoje kol kas atlikti tik keli. Vienas jų – Lenkijos aplinkos ministerijos užsakymu Geologijos instituto atlikta studija, kuri vis dėlto neparodė, kad bandymai išgauti skalūnines dujas hidraulinio skaldymo būdu turėtų neigiamo poveikio aplinkai. Prieitos šios išvados:

Skalūnų gavybos draudimai Europos Sąjungos šalyse

Pirmoji nuo amerikiečių išgavimo metodikos atsiribojo Prancūzija, po kuria slypi vienas didžiausių skalūnų dujų telkinių žemyne. Prancūzai hidraulinio laužymo technologiją uždraudė dėl to, kad chemikalais užterštas vanduo gali patekti į geriamąjį vandenį, o išlaisvintos skalūninės dujos ne visos būtų surenkamos ir patektų į atmosferą. Tačiau lenkų politikų nuomone, Prancūzijos parlamentas uždraudė skalūninių dujų gavybos technologiją ne dėl ekologinių priežasčių, o vykdydamas “Gazprom” ir atominės energetikos lobistų užsakymus.

Kitos trys ES šalys dėl grėsmės gruntiniams vandenims ir aplinkai Vyriausybės lygiu uždraudusios net atlikti eksperimentinę skalūnų dujų paiešką yra Bulgarija (kurioje ketino darbuotis kompanija “Chevron”), Rumunija ir Čekija. Tuo tarpu Didžioji Britanija paskelbė moratoriumą po to, kai 2011 metų pavasarį vandens sprogimai sukėlė du nedidelius žemės drebėjimus Lankašyre (Lancashire) ir Blakpule (Blackpool). Darbus vykdė britų energetikos kompanija “Cuadrilla”.

Lenkijos ir Švedijos patirtis

Daugiausiai Europoje skalūnų dujų paieškose nuveikė kaimyninė Lenkija. 2007-2012 metų laikotarpiu joje išduota 109 koncecijų skalūnų dujų išteklių žvalgymui ir gavybai “PGNiG”, “Marathon Oil”, “Chevron”, “3 Legs Resources”, “Orlen Upstream”, “Lotos”, “San Leon Energy”, “Exxon Mobil”, “BNK Petroleum” ir kitoms kompanijomsSkaičiuojama, kad kaimyninėje šalyje esančių skalūnų dujų kiekio gali pakakti trims šimtams metų, o rezervai glūdi  apie 4 km gylyje – taigi dvigubai giliau nei Lietuvoje.

„Exxon Mobil“ jau pasitraukė iš Lenkijos. Pragręžusi du žvalgybinius gręžinius kompanija atsisakė idėjos, kadangi dujų kiekis pasirodė esąs per mažas, kad atsipirktų. Tačiau kitos, mažesnės, kompanijos tęsia žvalgybą ir tyrimus. Iki 2012 m. sausio Lenkijoje išgręžta 13 žvalgybos gręžinių, iki 2017 m. planuojama išgręžti dar 123 gręžinius.  Nuo 2015 m. Lenkijos Vyriausybė tikisi pramoninės skalūnų dujų gavybos.

Tuo tarpu 2008 m. Shell kompanija pietinėje Švedijos dalyje (Skåne regionas), 2500 km2 plote, buvo išgręžusi tris gręžinius ir atlikusi geofizinius tyrimus. Jų metu aptikti Alumo skalūnai su būdingomis savybėmis, tačiau prisotinimas dujomis, Shell požiūriu, pramoninei gavybai buvo per mažas.

Politinis klimatas Lietuvoje

Konservatorių vyriausybė su Energetikos ministru A. Sekmoku priešakyje aktyviai dirbo siekdami pritraukti pasaulines naftos milžines į mūsų šalį dėl suprantamų priežasčių – didesnės energetinės nepriklausomybės nuo mūsų šaliai nepalankią Rusijos politiką vykdančios kompanijos “Gazprom”. Tačiau net ir pavykus pradėti eksploatuoti gręžinius gali tekti susidurti su tam tikrais kėblumais: visi dujų tinklai priklauso “Lietuvos dujoms” (t. y. “Gazprom”), todėl gali atsirasti problemų tiekti dujas vartotojams. Dėl to Lietuvai būtina kuo skubiau įgyvendinti dujų rinkos liberalizaciją (t.y. Trečiąją dujų direktyvą). Taip pat kol kas negalėtume eksportuoti į kitas šalis, kadangi vis dar nėra pastatytas suskystintų dujų terminalas ir dujotiekis jam aprūpinti.

Jei paanalizuotume numatomą dujų gavybos pelno apmokestinimą, anot “Minijos naftos” vadovo, nuo liepos 1 d. įsigaliojo naujas naftos ir dujų išteklių įstatymas, nustatantis progresinį mokestį skalūninių dujų gavybos bendrovėms. Visas mokestis nuo išgautų dujų ar naftos patenka į valstybės biudžetą ir nėra aiškaus mechanizmo, kaip dalis pajamų galėtų būti nukreipta bendruomenių, kurių teritorijose atliekama gamtinių išteklių gavyba, poreikiams.

Kol kas politinis klimatas skalūninių dujų gavybai buvo palankus. Tuo tarpu naujojoje vyriausybėje Energetikos ministerija atiteks Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, kuri šioje Seimo kadencijoje yra dvylypė, kadangi į sąrašą yra priėmusi ir Rusų aljanso ir Liaudies partijos kandidatus. Kol kas jai vadovauti siūlomas Jaroslavas Neverovičius. Nors oficialiuose pranešimuose LLRA lyderis V. Tomaševskis pasisako už skalūninių dujų gavybą, dar neaišku, kokią įtaką jo sprendimams turės rusiškoji LLRA dalis. Be to, nepaslaptis, kad dažnai oficialūs pareiškimai ir taip neatitinka realybės. Čia verta priminti, kad oficialiai vienas pirmųjų pasmerkęs Darbo partijos rinkėjų balsų pirkimus, vėliau vis dėlto prisijungė prie valdančiosios koalicijos.

Įžvalgos ateičiai

Iš pažiūros, atrodo, kad Lietuvos situacija yra nebloga – turime didelį skalūninių dūjų potencialą, į Lietuvą sparčiai plūsta didžiausių tarptautinių naftos kompanijų kapitalas, jau greitai galima tikėtis pirmųjų apčiuopiamų rezultatų. Jei jie pasirodys esą teigiami – ilgajame laikotarpyje bus smarkiai sumažinta nepriklausomybė nuo Rusiškų dujų (ir ekonominėje, ir politinėje erdvėje), ir pasiektas didelis pelnas, tarnausiantis, tikėkimės, spartesniam mūsų šalies ekonominiam ir visuomeniniam vystymuisi.

Tačiau yra ir kita pusė – gamtosauga. Vienas iš nedaugelio mūsų šalies turtų yra nepaprasto grožio gamta. Tuo tarpu Mažoji Lietuva, kurios gelmėse glūdi skalūnas, yra vienas gražiausiu gamtiniu ir kultūriniu aspektu Lietuvos regionų, priklausančių Nemuno upės baseinui. Verta garsiai pasvarstyti, ar mes norime ir galime sau leisti rizikuoti šimtmečiams užteršti šį gamtos kampelį neaiškiais chemikalais? Jeigu jau nuspręstume rizikuoti, tai norėtųsi, kad šis sprendimas būtų priimtas Lietuvos žmonių, o ne kokių nors interesų grupių (kad ir tarptautinių), ar pavienių politikų.

Skalūninių dujų gavybos klausimas turėtų būti viena didžiausių dilemų nepriklausomos Lietuvos istorijoje, tačiau kol kas tik nedaugelis žino, kad Mažojoje Lietuvoje jau išgręžti pirmieji gręžiniai už kelių mėnesių duos preliminarius rezultatus, nulemsiančius tolimesnę gręžinių eksploataciją. Daugelis nenutuokia, kaip bus apmokestintas bendrovių pelnas, kokia bus ekologinių katastrofų prevencija ar kokį vaidmenį galės vaidinti ir kokias teises turės bendruomenės, gyvensiančios šalia numatomų skalūninių dujų gavybos gręžinių.

Visi, kurie net ir besiremdami logika ir mokslu pagrįstais ir prieš skalūninių dujų gavybą nukreiptais argumentais, bus apšaukti atstovaujantys Rusijos interesams. Tuo tarpu “Gazprom” visokiais būdais tikrai nepagailės pinigų įvairiems, kad ir fiktyviems, žaliųjų judėjimams finansuoti. Taigi vėl susiduriame su dilema – didesnė nepriklausomybė ar ne tokia jau menka tikimybė šimtmečiams užteršti Lietuvos gamtą.

Taigi kol ne per vėlu, siūlau visiems plačiau pasidomėti šia svarbia tema – skalūno klodai per amžius niekur nedings iš Lietuvos gelmių, o tarptautinės dujų kainos ilgojoje perspektyvoje tikrai apčiuopiamai nemažės. Gal visgi nevertėtų verstis per galvą gręžiant Mažosios Lietuvos gelmes ir visų pirma geriau pažiūrėti, kokį efektą hidraulinis skaldymas turės aplinkinėse šalyse.

Too Long; Didn’t Read

Skalūninių dujų žvalgytuvės hidraulinio skaldymo būdu Lietuvoje jau pradėtos: Žygaičių seniūnijoje (“LL inviesticijos” a. k. a. “Chevron”) ir Kalnalių kaime (“Minijos nafta” a. k. a. “Lotos”) – žiūr. žemėlapį. Pavasarį paaiškės, kas gaus leidimą skalūnines dujas išgauti dviejose Lietuvose teritorijose: Šilutės-Tauragės plote ir Kudirkos-Kybartų plote. Manoma, kad turimų skalūninių dujų išteklių Lietuvos poreikiams patenkinti pakaktų 30-50-čiai metų, o jų vertė preliminariai galėtų siekti iki 30 mlrd. JAV dolerių. Nepaisant didelių vilčių, „Exxon Mobil“ jau pasitraukė iš Lenkijos, kadangi dujų kiekis pasirodė esąs per mažas, kad atsipirktų. Apie hidraulinį skaldymą – “Chevron” filmukas. Dėl galimų ekologinių pasekmių skalūninių dujų žvalgyba uždrausta Prancūzijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje. Gamtosauginiai argumentai – dokumentinis filmas Gasland.

7 comments
  1. Manau, būtų naudinga steigti mokslinius institutus šios sritiems tyrimams. Ko jau ko, o protų Lietuvoje netrūksta, nustačius atitinkamą politinę kryptį bei skyrus pakankamą finansavimą, lietuviai tikrai galėtų sukurti dar vieną “slaptą” dujų gavimo būdą. Visa bėda, kad politika kol kas yra nepastovi dėl daugelio klausimų, o finansų rimties reikalams nėra ir nebuvo. Be to, neseniai vykęs referendumas dėl atominės energetikos Lietuvoje parodė, kaip lengva manipuliuoti Lietuvos žmonėmis ir kokia “rožinė svajonė” yra ta energetinė nepriklausomybė.

  2. Anonimas said:

    Iskastinis kuras, prazudys planeta

  3. hoho said:

    jeigu paminetas “gasland” filmas tai manau reiketu pamineti ir filma “truthland” kuris bando panaigti tuos baisius “faktus” apie skalunu duju gavyba

  4. Anonimas said:

    Yra toks filmas “Gas Land”. Ganėtinai nenuobodus.

  5. Anonimas said:
  6. julius said:

    Gyvenau JAV ir mačiau kas vyksta. Priešams nelinkėčiau tokios energijos.

    wisconsinwatch.org/tag/frac-sand
    wisair.wordpress.com/

    Aplinka užteršiama visapusiškai- sunaikinamas kraštovaizdis, u-teršiamas vanduo, oras, sunaikinami ištekliai, žmonės priversti bėgti iš tokių vietų.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: