Ką reikia žinoti apie Ebola viruso infekciją?

Ebolos virusasPasaulio žiniasklaidos priemonių naujienų antraštėse jau keletą mėnesių aidi Ebola viruso vardas. Vakar įtariamas šios ligos židinys galimai dar labiau priartėjo prie Lietuvos – uždaryta dalis Prahos centrinės geležinkelio stoties, kadangi kilo įtarimas, jog vienas iš keleivių, atvykusių iš Ganos, gali būti užsikrėtęs Ebola virusu. Jeigu šis virusas kada nors ir kirs Lietuvos sienas, didžiausią riziką atsitiktinai su juo susidurti turės gydytojai, dirbantys didžiųjų miestų universitetinių bei infekcinių ligoninių priėmimo skyriuose. Būdamas vienas jų, pamaniau, kad verta priminti keletą esminių Pasaulio sveikatos organizacijos bei Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro pateikiamų faktų, kuriuos kiekvienas turėtume žinoti apie Ebola viruso infekciją.

Svarbiausi faktai apie ligą

  • Ebola hemoraginė karštligė (EHK) yra sunki, dažnai mirtina žmonių liga.
  • Virusu žmonės užsikrėtė nuo laukinių gyvūnų, tačiau dabar jis gali būti perduodamas iš vieno žmogaus kitam.
  • Sukelėjas perduodamas nuo sergančio žmogaus su užkrėstu krauju, sekretais, organais ar sperma, taip pat per užterštus rūbus, adatas ir kt. Didžiausia rizika užsikrėsti yra kai ligonis vemia, viduriuoja, kraujuoja.
  • Inkubacinis EHK periodas yra 2 – 21 d. Rizika užsikrėsti nuo ligonio inkubacinio periodo metu yra nedidelė.
  • Liga prasideda staiga, karščiuojama, skauda galvą, raumenis, sąnarius, krūtinę, jaučiamas silpnumas. Ligonis vemia, viduriuoja, skauda pilvą, išberiama, parausta akys, palaipsniui prasideda vidininis ir išorinis kraujavimai iš dantenų, žarnyno.
  • Vidutinis EHK mirštamumas yra apie 50%, nors ankstesnių protrūkių metu fiksuotas individualių atvejų mirštamumas buvęs nuo 25% iki 90%.
  • Pirmasis EHK protrūkis įvyko atokiuose Centrinės Afrikos kaimuose šalia atogrąžų miškų, tačiau pastarieji ligos židiniai fiksuoti ne vien Afrikos kaimo vietovėse, bet ir miestuose, įtariami atvejai Europos sąjungos šalyse bei JAV.
  • Židinio kontrolei labai svarbus visuomenės informuotumas bei dalyvavimas, reikalaujantis tinkamo individualių atvejų gydymo, ilgalaikio ligonių sekimo, kontaktavusių žmonių atpažinimo, gero laboratorijos darbo, saugių laidotuvių apeigų bei socialinio mobilizavimo priemonių.
  • Ankstyvas palaikomasis gydymas su adekvačia rehidratacija bei simptomų gydymų užtikrina geresnį ligonių išgyvenamumą. Deja, kol kas nėra jokio licencijuoto antivirusinio gydymo, tačiau vyksta intensyvūs moksliniai tyrimai jam atrasti.
  • Šiuo metu nėra licencijuotos Ebola vakcinos, tačiau tyrinėjamos dvi potencialios kandidatės.

Kaip kovai su Ebola virusu pasiruošusi Lietuva?

Ligos gydymui reikalingos specialios palatos, kuriose būtų galima izoliuotai gydyti sunkų infekcine liga sergantį ligonį. Praėjusią savaitę LRT “Panorama“ pranešė, kad tokių palatų Lietuvoje yra vos devynios – penkios Kaune, trys Klaipėdoje. Deja, nei vienos tokios palatos suaugusiems nėra sostinėje Vilniuje, visgi Santariškių klinikose įrengta viena tokia palata skirta vaikams. Tikimybė Ebola virusui pasiekti Lietuvą yra labai maža, kadangi neturime tiesioginių skrydžių su ligos židinio šalimis. Tačiau žmonėms vis dažniau keliaujant į egzotinius kraštus bei ligos židiniui galimai artėjant prie Lietuvos, tikimybė išvysti virusu sergančius žmones Lietuvoje išlieka. Nepaisant to, kad specifinių vaistų šiuo metu ligai nėra, mažiausia, ką galime padaryti, tai sekti informaciją Lietuvos ir pasaulio naujienose bei kreiptis į gydymo įstaigas, jei šios ligos įtarimas paliestų mus ar mūsų artimuosius.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: