Estija kviečia tapti jos e-piliečiais

EstoniaŠią savaitę e-estonia.com sukelė šurmulį pasaulio žiniasklaidoje pranešdama, kad Estija visus pakvietė drąsiai žengti pirmyn į pasaulį, kuriame žmogaus identitetas internete (angl. online) yra toks pats svarbus, kaip ir realiame gyvenime (angl. offline) – t. y., visus, nepaisant jų kilmės ar pilietybės, užsiregistruoti Estijos e-piliečiais.

Kad taptumėte Estijos e-pilietis (angl. e-resident) , reikės jūsų identifikacijos – pirštų antspaudų ir biometrinių duomenų patikrinimo Estijos muitinėje. Tačiau numatoma, kad norintieji e-piliečiais greitai galės tapti Estijos ambasadose, kadangi jos bus skirtos ne vien išplėsti šalies fizines, bet ir skaitmenines ribas. E-piliečiai negaus pilietybės tradicine prasme – jie negalės aplikuoti pasams ir vizoms, balsuoti šalies rinkimuose. Visgi numatoma, kad e-estai galės balsuoti, pavyzdžiui, dėl bet kokių Estijos mokestinės sistemos pertvarkų. Be to, e-pilietybė galėtų rūpėti ir susirūpinusiems asmeninių duomenų saugumu. Vykstant asmeninių duomenų išviešinimo ir šnipinėjimo skandalams JAV, Kinijoje ar Rusijoje, tokia pilietybe gali susidomėti žmonės, nepasitikintys savo valstybių valdžiomis.

Manoma, kad toks Estijos žingsnis sukurs rinką, kurioje šalys konkuruos dėl skaitmeninės pilietybės. Lankstesnė mokestinė bei biurokratinė sistema leis verslui iš viso pasaulio atverti duris geresnei gyvenimo kokybei: mūsų namai gali būti vienoje šalyje, tuo tarpu darbas ir banko sąskaitos visai kitoje. Tokia e-pilietybė yra žingsnis į pasaulį, kuriame skaitmeniniai duomenys yra svarbesni nei dokumentai. Estijos valdininkai tikisi, kad iki 2025-ųjų Estija turės 10 milijonų užsienio kilmės  e-piliečių, šalyje užregistravusių tūkstančius verslų.

Jau anksčiau rašiau, kad estai užsibrėžė tapti šalimi, su geriausiai pasaulyje išvystytu elektromobilių pakrovimo tinklu. Estai jau turi pažangiausią pasaulyje internetinio balsavimo sistemą: šį pavasarį vykusiuose rinkimose jau balsavo 98-iose pasaulio šalyse gyvenantys estai, planuojama, kad balsuoti jau greitai bus galima iš bet kurios pasaulio vietos. Taip pat jau nuo pirmos klasės estų mokiniai šalia kitų pamokų, privalomai yra mokomi programavimo. Taip tikimasi, kad mažoje šalyje gims daugybė naujų ir inovatyvių kompanijų panašių į įžymųjį Skype, ir tūkstančiai pasaulį užkariausiančių išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių programėlių.

Ko iš savo kaimybų galime pasimokyti mes, lietuviai? Visų pirma daugiau pasitikėjimo savimi ir aiškios vizijos, kur norime būti už penkerių, dešimties ar trisdešimties metų. Lietuva, kaip ir Estija, yra optimalaus dydžio, prie sunkių situacijų lanksčiai prisitaikanti neišlepinta šalis, su globalinio atšilimo nebelabai tolimoje ateityje pernelyg nenustokosiamu klimatu. Jau dabar Lietuvoje pilna įkvepiančių individualių sėkmės pasaulio arenoje pavyzdžių, rodančių, kad potencialo turime. Belieka neužsisklęsti provincialiose aršiose rašybos lotyniškais rašmenimis, ar tos pačios lyties santykių niekinimo diskusijose ir garsiai svajoti apie lyderystę ateities Europoje ir pasaulyje. Galgi viena iš svajonių įkvėps lietuvių visuomenę ir materializuosis į tokią šalį, kurioje norime gyventi už 20-ties ar 30-ties metų.

Advertisements
1 comment
  1. Tom As said:

    Rašė rašė ir galop vis tiek taškus suvedė ties sodomitais. Aš pvz. didžiuojuos, kad mes nekenčiam piderų ir pan.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: