Neatskleista juodosios archeologijos problematika Lietuvoje

© Linas Butkevičius

Maždaug prieš 10,000 metų atsitraukus paskutiniam Šiaurės Europos ledynui iš kaimyninių vakarinių ir pietinių regionų dabartinės Lietuvos teritorijoje pasirodė pirmieji gyventojai. Skirtingais istoriniais laikotarpiais Lietuvoje gyvenusios baltų gentys po žeme paliko nesuskaičiuojamą daugybę pilkapių, kapinynų ir kitų įvairaus dydžio ir reikšmės istorinių objektų. Kiekviename jų mes galime surasti skirtingam istoriniam laikotarpiui būdingų kasdienio gyvenimo paminklų, sužinoti apie mūsų protėvių iššūkius, tikėjimą ir tuometę kultūrinę terpę.

Daugelis iki šiol rastų archeologinių vertybių vokiečių, lenkų ar rusų okupacijų metais yra iškeliavę į atitinkamų šalių muziejų archyvus. Kita dalis karo metais buvo išgrobstyta – atsidūrė privačiose kolekcijose ar buvo pamesta palėpių ir pakampių sąvartyvuose taip ir neišsiaiškinus jų tikrosios vertės. Tačiau didžiausia dalis vis dar tūno po derlingu juodžemiu, vešlia augmenija ar pastatų kompleksais ir vis dar laukia galimybės išvysti dienos šviesą.

Po miesto gatvių asfaltu, ariamų laukų dirvožemio sluoksniu, vaizdingų kalvų papėdėse tūno dešimt tūkstančių metų protėvių kultūrinės ir dvasinės raidos istorijos artefaktų. Į šiandieninę realiją dalis pateks atstiktinai, kaip kad pateko Melnragės paplūdimyje jūros į krantą išmesto XIX a. krovininio burlaivio korpusas. Kita į istorinę atmintį išnirs ekspedicijų metu istorijos žinovams tikslingai kasinėjant turtingus archeologinius klodus. Visgi greičiaisiai didžiausia dalis taip ir nepapildys mūsų antropologinės dėlionės nusėsdamos juodųjų archeologų kišenėse.

Juodieji archeologai – tai metalo ieškikliais, kastuvais ir mankurto mentalitetu apsiginklavę asmenys, plėšiantys tūkstančio metų senumo kapinynus ir istorinius objektus. Sunku nustatyti, kiek neįkainojamų praeities artefaktų kasmet dėl šių nelegalių kasinėtojų įgauna piniginę išraišką, taip niekada ir nebepatekdami į bendrą tautos atimintį. Deja, šiuo metu archeologinių vertybių pasisavinimas nelaikomas sunkiu nusikaltimu, o paveldo sergėtojai negali bausti kapų plėšikų įvykio vietoje. Negalima vykdyti slapto sekimo, nusikalstamos veikos imitavimo, atkrinta kriminalinė žvalgyba. Taip galimybė atskleisti juoduosius archeologus ir juos nubausti sumažėja iki minimumo.

Dėl to juodųjų archeologų veikla, vertybių ieškojimas paveldosaugos objektuose turėtų būti kriminalizuotas ir tokių bausmių inicijavimu turėtų užsiimti archeologų ir istorikų bendruomenė. O mes, peėmę pavyzdį iš neseniai kelis juoduosiu archeologus aptikusio ir paviešinusio Lietuvos žinių žurnalisto Deniso Nikitenkos, pamatę žmones su metalo ieškikliais, ko nors ieškančius laukuose, miškeliuose ar paupiuose, nebūkime abejingi, – galbūt jie bando plėšti kokį senovės kapinyną arba kitą paveldosaugos objektą, taip iš mūsų pavogtami dalį mūsų bendros istorinės atminties.

Advertisements
1 comment
  1. Besidomintis said:

    Sveiki visiškai palaikau kovą ir požiūrį į juodąją archeologiją, teko bendrauti su tais žmonėmis ir iš tikro siekis pasipelnyti matosi jų mintis apsėdęs galutinai, bet yra kita medalio pusė. Mano senelių žemėję kadaise stovėjęs namas, pergyvenęs du karus ir pokarį, bet per melioraciją sunaikintas buvo su visu sodu ir ūkiniais pastatais. Visada norėjau patyrinėti tą vieta kur dabar kas pora metu arba arimai arba dirvonai ir jokių paveldo objektų 10 km spindulių kiek aš žinau. Norėjosi rasti kokį mažmoži suteikti paieškos ir atradimo džiaugsmą vaikui kuris nuo mažų dienų domisi istorija. Pagal galiojančius įstatymus kaip nors patyrinėti tą vieta nėra galimybių, nes jau priimtas įstatymas pagal kurį paieškos su metalo ieškikliu ar kitais įrankiais draudžiami ir už tai gresia baudos ir net baudžiamoji atsakomybė. Ar ne per griežtas šis įstatymas mėgėjams su 25 cm. gylio paieškos metalo ieškikliais? Galiausiai juk galima būtu registruotis kaip tai daro medžiotojai ar žvejai mylintys hobį, bet nenorintys tapti brakonieriais, tačiau dažnai padedantys kovoti su tais “juodaisiais” medžiotojais ar žvejais prižiūrėdami miškus, vandens telkinius ir panašiai. Gal mėgėjai su metalo ieškikliais kurie renka paplūdimių “auksą” ar tarybinių traktorių senienas arimuose atkreips dėmesį į žmogystas su kastuvais lipančias į piliakalnį ir praneš kur reikia, turėdami paveldosaugininkų kontaktus?

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: