Archyvas

Mokslas

Ebolos virusasPasaulio žiniasklaidos priemonių naujienų antraštėse jau keletą mėnesių aidi Ebola viruso vardas. Vakar įtariamas šios ligos židinys galimai dar labiau priartėjo prie Lietuvos – uždaryta dalis Prahos centrinės geležinkelio stoties, kadangi kilo įtarimas, jog vienas iš keleivių, atvykusių iš Ganos, gali būti užsikrėtęs Ebola virusu. Jeigu šis virusas kada nors ir kirs Lietuvos sienas, didžiausią riziką atsitiktinai su juo susidurti turės gydytojai, dirbantys didžiųjų miestų universitetinių bei infekcinių ligoninių priėmimo skyriuose. Būdamas vienas jų, pamaniau, kad verta priminti keletą esminių Pasaulio sveikatos organizacijos bei Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro pateikiamų faktų, kuriuos kiekvienas turėtume žinoti apie Ebola viruso infekciją.

Svarbiausi faktai apie ligą

  • Ebola hemoraginė karštligė (EHK) yra sunki, dažnai mirtina žmonių liga.
  • Virusu žmonės užsikrėtė nuo laukinių gyvūnų, tačiau dabar jis gali būti perduodamas iš vieno žmogaus kitam.
  • Sukelėjas perduodamas nuo sergančio žmogaus su užkrėstu krauju, sekretais, organais ar sperma, taip pat per užterštus rūbus, adatas ir kt. Didžiausia rizika užsikrėsti yra kai ligonis vemia, viduriuoja, kraujuoja.
  • Inkubacinis EHK periodas yra 2 – 21 d. Rizika užsikrėsti nuo ligonio inkubacinio periodo metu yra nedidelė.
  • Liga prasideda staiga, karščiuojama, skauda galvą, raumenis, sąnarius, krūtinę, jaučiamas silpnumas. Ligonis vemia, viduriuoja, skauda pilvą, išberiama, parausta akys, palaipsniui prasideda vidininis ir išorinis kraujavimai iš dantenų, žarnyno.
  • Vidutinis EHK mirštamumas yra apie 50%, nors ankstesnių protrūkių metu fiksuotas individualių atvejų mirštamumas buvęs nuo 25% iki 90%.
  • Pirmasis EHK protrūkis įvyko atokiuose Centrinės Afrikos kaimuose šalia atogrąžų miškų, tačiau pastarieji ligos židiniai fiksuoti ne vien Afrikos kaimo vietovėse, bet ir miestuose, įtariami atvejai Europos sąjungos šalyse bei JAV.
  • Židinio kontrolei labai svarbus visuomenės informuotumas bei dalyvavimas, reikalaujantis tinkamo individualių atvejų gydymo, ilgalaikio ligonių sekimo, kontaktavusių žmonių atpažinimo, gero laboratorijos darbo, saugių laidotuvių apeigų bei socialinio mobilizavimo priemonių.
  • Ankstyvas palaikomasis gydymas su adekvačia rehidratacija bei simptomų gydymų užtikrina geresnį ligonių išgyvenamumą. Deja, kol kas nėra jokio licencijuoto antivirusinio gydymo, tačiau vyksta intensyvūs moksliniai tyrimai jam atrasti.
  • Šiuo metu nėra licencijuotos Ebola vakcinos, tačiau tyrinėjamos dvi potencialios kandidatės.

Kaip kovai su Ebola virusu pasiruošusi Lietuva?

Ligos gydymui reikalingos specialios palatos, kuriose būtų galima izoliuotai gydyti sunkų infekcine liga sergantį ligonį. Praėjusią savaitę LRT “Panorama” pranešė, kad tokių palatų Lietuvoje yra vos devynios – penkios Kaune, trys Klaipėdoje. Deja, nei vienos tokios palatos suaugusiems nėra sostinėje Vilniuje, visgi Santariškių klinikose įrengta viena tokia palata skirta vaikams. Tikimybė Ebola virusui pasiekti Lietuvą yra labai maža, kadangi neturime tiesioginių skrydžių su ligos židinio šalimis. Tačiau žmonėms vis dažniau keliaujant į egzotinius kraštus bei ligos židiniui galimai artėjant prie Lietuvos, tikimybė išvysti virusu sergančius žmones Lietuvoje išlieka. Nepaisant to, kad specifinių vaistų šiuo metu ligai nėra, mažiausia, ką galime padaryti, tai sekti informaciją Lietuvos ir pasaulio naujienose bei kreiptis į gydymo įstaigas, jei šios ligos įtarimas paliestų mus ar mūsų artimuosius.

šoninė amiotrofinė sklerozėLedinio kibiro iššūkis (angl. ice-bucket challenge) pirmiausia atsirado golfo žaidėjams pradėjus rinkti lėšas gyvūnų labdaros organizacijoms. Už keleto savaičių šį populiarų lėšų rinkimo būdą ligos žinomumui padidinti ir aukoms pritraukti pasiskolino šonine amiotrofine skleroze (angl. amyotrophic lateral sclerosis arba Lou Gehrig’s disease) sergančiųjų organizacijos ir draugijos. Jo esmė, kad žmogus, kuriam mestas iššūkis, turi du pasirinkimus: a) paaukoti $100 labdarai, susijusiai su ŠAS ir mesti iššūkį dar 3 žmonėms arba b) paaukoti $10, nusifilmuoti ant savęs užsipilant ledinio vandens kibirą ir mesti iššūkį 3 naujiems žmonėms.

Pasauliniu mastu ši kampanija pritraukė tokių žmonių kaip Facebook’o įkūrėjas Markas Zuckerbergas, filantropas Billas Gatesas, pop žvaigždė Lady Gaga ir tūkstančių kitų dėmesį. Lietuvoje ledinio kibiro iššūkį priėmė krepšininkas Jonas Valančiūnas, Radiocentro laidų vedėjas Vytenis Sinkevičius ir europarlamentaras Antanas Guoga. Deja, ledinio kibiro iššūkis pastaruoju metu tapo daugiau būdu didinti savo paties, o ne sunkios motorinio neurono ligos žinomumą. Nepaisant milžiniškos penetracijos, 2014 rugpjūčio 19 d. ŠAS draugijoms tebuvo paaukota ~15 milijonų JAV dolerių. Visgi ką reiškia sirgti ŠAS?

Šoninė amiotrofinė sklerozė Lietuvoje nėra svetima – ja vien mūsų šalyje per metus suserga apie 50-60 darbingo amžiaus vyrų ir moterų. Pradžioje ji pasireiškia atsiradusiu raumenų nusilpimu, pavyzdžiui, rankų, kojų silpnumu, pėdos nukąrimu, sunkumu vaikščioti, neaiškia kalba, rijimo sutrikimais, raumenų mėšlungiu, trūkčiojimais, nuovargiu ir atsirausiais panašiais nusiskundimais, susijusiais su raumenų jėgos susilpnėjimu. Vėliau atsiranda viso kūno raumenų nykimas, sunku atsistoti, apsirengti, pavalgyti, dirbti. Ilgainiui be pagalbos darosi neįmanoma išlipti iš lovos. Pacientas tampa prikaustytas prie lovos ar invalido vežimėlio. Atsiranda pragulų problema. Silpnėjant kvėpavimo raumenims, darosi vis sunkiau kvėpuoti. Liga nesutrikdo nei žmogaus jutimų nei psichinės būklės, todėl ligoniai tampa savo paties kūno įkaitais.

Tiksli ligos priežastis nėra žinoma, tačiau tik kas dvidešimtas atvejis yra susijęs su paveldėjimu. Vienintelis žinomas ligos riziką padidinantis veiksnys yra rūkymas. ŠAS priskiriama motorinio neurono ligoms. Jos metu dėl iki šiol tiksliai nežinomų priežasčių daugiausiai žūsta nugaros smegenyse ir smegenų kamiene esantys raumenų susitraukimą sukeliantys motoriniai neuronai. Dėl to žmogaus smegenys nebegali kontroliuoti kūno raumenų veiklos.

Deja, iki šiol nėra sukurta efektyvaus ligos progresą galinčio sustabdyti vaisto. Vienintelis Lietuvoje registruotas riluzolis vos keletu mėnesių pailgina ligonių gyvenimą ir mėnesiui kainuoja apie 1,200 Lt . Dėl to pagrindinis gydymas tėra simptomų kontrolė, pavyzdžiui, seilėtelio mažinimas, bronchų sekreto aspiracija, visokeriopa slauga. 50% ligonių miršta po 2.5 metų, o apie 5 metus išgyvena tik mažiau nei trečdalis pacientų. Daugelis negali susitaikyti su neišvengiama mirtimi ir paskutines savo gyvenimo dienas dažniausiai pasirenka ne praleisti namuose su šeima, o atvykti į ligonines, kur yra prijungiami prie kvėpavimo aparatų ir neretai dar mėnesius yra gydomi intensyvios terapijos skyriuose, kol vis vien ilgainiui miršta prisidėjus uždegiminėms kvėpavimo sistemos ligų komplikacijoms.

Kaip matome, liga ir jos baigtis yra nepavydėtinos, ligoniams ir namiškiams dažniausiai labai sunku susitaikyti su ŠAS diagnoze ir prognoze, o efektyvaus gydymo iki šiol nėra surasta. Nuo šoninės amiotrofinės sklerozės nesame apsaugotas nei vienas, todėl svarbu didinti ligos žinomumą, pacientų gyvenimo pabaigos kokybę, ieškoti lėšų tolimesniems moksliniams tyrimams naujiems, efektyvesniams vaistams atrasti. Taigi priimdami ledinio kibiro iššūkį neužmirškite šio iššūkio nesavanaudiškos esmės – padidinkite šoninės amiotrofinės sklerozės žinomumą ir paaukokite organizacijoms, dirbančioms su šia liga sergančiais pacientais ir ją tyrinėjančiais mokslininkais.

earthKartais atrodo, kad yra daug Lietuvų, – ne viena ir net ne trys, – kurių gyventojai tarpusavyje retai randa bendrystę daugeliu klausimų. Tai nėra išskirtinai būdinga tik mums: natūralu, kad žmonės, turintys panašų darbą, gyvenantys kaimynystėje, priklausantys tai pačiai kartai ar lankę tą pačią mokslo įstaigą, turi panašią pasaulėžiūrą ir autoritetus, panašias kasdienes problemas ir naudojasi tais pačiais žinių šaltiniais.

Dėl to kiekvienas turi savitą istorijos suvokimą, kitaip supranta dabartinį šalies gyvenimą ir kurpia labai skirtingas svajones ateičiai.

Nors lietuviai itin gabūs kitoms kalboms ir užsieniečiai neretai nustemba, kad net geležinkelio ar autobusų stočių valytojos dažnai moka daugiau nei dvi kalbas, dėl savaime suprantamų priežasčių tarp užsienio kalbų vis dar stipriai dominuoja rusų. Jaunesnioji karta kartais pamiršta, kad beveik pusė lietuvių vis dar nekalba angliškai, o didžioji dauguma kalbančiųjų dar nėra taip gerai jos įvaldę, kad galėtų suprasti anglišką (ar amerikietišką) humorą, kultūrinį kontekstą ar skaityti užsienio spaudą. Todėl vakarų idėjos ir vertybės per populiariąją žiniasklaidą daugelio Lietuvų vis dar nėra pasiekusios.

Mano Lietuva yra jauna ir ambicinga, išsilavinusi ir trykštanti optimizmu ateičiai. Jos gyventojai nebijo kitų nuomonių bei pasaulėžiūrų ir puikiai įsivaizduoja savo ateities vaidmenį Europoje bei pasaulyje. Jie myli žinojimą bei mokslinį metodą bei trokšta padėti išspręsti globalias problemas išlaikydami tautinį identitetą.

Kad galėčiau pasidalinti mano Lietuvai nesvetima globalia problematika, prieš devynis mėnesius iš Reido Gowerio gavau leidimą megėjiškai į lietuvių kalbą išversti The Sagan Series – amerikiečių astronomo Karlo Sagano dokumentinės laidos “Kosmosas”, devintajame dešimtmetyje pasiekusios daugiau nei 60-ies šalių žiūrovų ausis, ištraukas. Tikiuosi, kad Karlo Sagano žodžiais propaguojamos idėjos bei vertybės ir globali problematika ras atgarsį ir Jūsų Lietuvoje.

Nors nuo mokylos baigimo prabėgo vos šešeri metai, kartais garsiai pagalvoju: kokie neįsivaizduojamai laimingi yra dabartiniai mokiniai ir studentai – kaip kardinaliai pasikeitė mokslo pasaulis ir žinių prieinamumas per pastaruosius kelerius metus. Šiuo laikotarpiu atsiradusios iniciatyvos kaip Khan Academy, Coursera, Academic Earth, MITxiTunes U, University of Reddit ir kitos plačiajai visuomenei nemokamai prieinamas padarė geriausių pasaulio mokytojų ir universitetų paskaitas.

Tačiau kartais pakalbėjus su dabartiniais mokiniais ir jaunesniais studentais galima susivokti, kad kol kas daugelis nelabai žino, kur ir kaip tas neįkainojamos vertės nemokamas žinias rasti. Taigi šio įrašo tikslas yra pasidalinti ir trumpai apžvelgti šiuo metu, mano manynu, geriausias mokslo sklaidos iniciatyvas internete.

Khan Academy, kurios didžiąją dalį pamokų yra įgarsinęs vienintelis išskirtinių gabumų mokytojas Sal Khan (turintis tris laipsnius iš MIT ir vieną iš Harvard’o) yra skirta anglakalbiams mokiniams ir apima mokykloje mokomas disciplinas kaip Matematika, Informacinės Technologijos, Istorija, Biologija, Fizika, Chemija, etc. Pamokos yra neilgesnės nei 10 min. ir vyksta Sal’ui ant planšetės spalvotai iliustruojant įvairias savo dėstomas temas. Tinklapis yra puiki vieta visų klasių vidurinių mokyklų ir gimnazijų mokiniams bei visiems, norintiems ištaisyti savo bendro išprusimo spragas.

Coursera tinklapyje šiuo metu prieinami 200 kursų iš geriausių pasaulio universitetų, tokių kaip Princeton, Stanford, UPenn, Rice, Brown, etc. Čia galima tiesiogiai mokytis nuo Statistikos pagrindų iki Pasaulio Istorijos, nuo Kriptografijos iki Arklių mitybos. Kiekvienas kursas turi savo pradžios datą ir trukmę, o kiekvienos savaitės pabaigoje reikia atlikti namų darbus, kurie vėliau yra įvertinami. Iškilus klausimų, juos galima pateikti forume, o atsakymų vos po kelių minučių galima tikėtis iš dėstytojų komandos arba kitų tą patį kursą studijuojančių bendraklasių. Sėkmingai baigus kursą kartu su dešimtimis tūkstančių kitų studentų yra gaunamas sertifikatas, patvirtinantis, jog lankėte ir išlaikėte tam tikro universiteto konkretų kursą online.edX yra iniciatyva, priklausanti dviem konkretiems universitetams – MIT ir Harvard,- geriau žinoma MITx platformos vardu. Kol kas čia galite rasti vos kelis kursus, tačiau iniciatyva turėtų pompastiškai startuoti 2012 metų rudenį, taigi nepraleiskite progos tapti Harvard’o studentu, gyvendami Lietuvos miestelyje. Nors dalis kursų bus nemokami, kitai daliai populiaresnių kursų gali būti nustatytas sutartinis mokestis.

iTunes University yra programėlė, esanti pagrindiniame iOS X pakete, taip pat ir naujose iTunes versijose. Nors daugelį jos kursų galima rasti aplinkiniais keliais, iTunes U suteikia puikią aplinką mokymuisi ir susistemina daugelyje universitetų nemokamai prieinamas paskaitas ir kursus. Kaip itin aukštos kokybės pavyzdį galėčiau pateikti Stanford’o kursą CS 193P iPhone and iPad Application Development. Tačiau vienas iš programėlės minusų yra, kad ji geriau pritaikyta Mac vartotojams. Be to, joje esantys kursai nėra pateikiami esamuoju laiku, o yra tiesiog paskaitų medžiaga arba podcast’ų pavidalo įrašai.

Udacity yra internetinis universitetas, kurio misija – demokratizuoti švietimą. Įkurtas 2011 m. trijų Stanfordo robotikos specialistų, šiuo metu leidžia pasirinkti iš 14 su tiksliaisiais mokslais susijusių kursų. Vienas iš pirmųjų pasiūlytų kursų, pavadinimu Dirbtinis intelektas, yra skirtas pažengusiems tiksliųjų mokslų studentams. Baigus kiekvieną iš siūlomų kursų ne tik gaunamas sertifikatas, bet ir yra teorinė galimybė, jog bus pasiūlytas darbas vienoje iš su Udacity bendradarbiaujančių aukštųjų technologijų kompanijų,

Academic Earth iniciatyva yra panaši į Coursera, tik dalyvaujantys universitetai (šiuo atveju Yale, Stanford, MIT, Harvard, etc.) yra kiek kiti, kaip ir kursai, kuriuos galima pasirinti. Tiesa, daugelis kursų nėra tokie išsamūs kaip Coursera, ir dažnai yra filmuoti universiteto auditorijose, ar paimti iš pačių universitetų tinklapių, todėl yra ne taip gerai susisteminti ar orientuoti į internetu kursą stebintį studentą.

University of Reddit šūkis – “waste your time wisely”. Kas yra Reddit, kaip ir kodėl verta juo naudotis jau rašiau ankstesniuose įrašuose. Čia siūlomi ne konkrečių universitetų kursai, o suteikiama platforma mokytis ir mokyti kitus įvairių dalykų, kuriuose specialistas esate pats ar norėtumėte būti. Jeigu norite, kad koks nors indas mokytojas jus išmokytų Hindi – parašykite užklausą r/UniversityofReddit, o jei norite išbandyti lietuvių kalbos mokytojo karjerą užseniečiams, pats pasisiūlykite vesti tokį kursą. Už kiekvieno kurso kokybę garantuoti negalima, tačiau jei jūsų poreikiai itin specifiški, gali būti, kad būtent University of Reddit rasite reikiamos pagalbos.

Vaizdo pamokos yra viena pirmųjų lietuviškų iniciatyvų sukoncentruoti mokyklos kursą Lietuvos mokiniams vienoje vietoje. Ja siekiama, kad kiekvienas mokinys nesvarbu, ar gyvenantis mažoje kaimo vietovėje, ar esantis užsienyje, galėtų susipažinti su gimnazijų mokytojų dėstoma medžiaga ir gauti geriausių Lietuvos mokytojų pamokas. Projektas kol kas pradinėse stadijose, tačiau laikykime kumščius, kad jis išaugtų į tikrai kokybišką produktą.

(Nebe)Fantastinės įžvalgos apie ateities išsilavinimą

Už kelerių metų diskusijos apie studijų kokybę universitetuose gali prarasti (ar bent pakeisti) prasmę, kadangi didžioji dauguma geriausių pasaulio universitetų kursų bus prieinami nemokamai – internetu. Iki laiko, kai gyvendamas prie ežero Aukštaitijos nacionaliniame parke, ar kokiame Žemaitijos vienkiemyje galėsi užsitarnauti Harvard’o (bent jau kelių semestrų, jei ne paties universiteto) baigimo diplomą liko labai nedaug.

Galima numanyti, kad atėjus į darbo interviu greitai nebebus vertinamas tavo universiteto baigimo diplomas – daugiau dėmesio bus skiriama asmeniniams gebėjimams, kuriuos įrodyti bus galima konkrečiais atliktais projektais ir praeitais kursais internete.

Atsiras vis daugiau protingų ir veiklių žmonių su įstabiu išsilavinimu, tačiau be jokio mums įprasto konvencinio universiteto diplomo. Bus galima pačiam pasirinkti, ką, kur ir kada mokytis ir kaip pritaikyti kasdienėje veikloje. Toks mokslas taip pat sumažins protų nutekėjimą, kadangi kokybišką išsilavinimą pagaliau bus galima įgyti ir gyvenant Lietuvoje.

Žinoma, toks mokslas gali atitolinti natūralų tarpžmogišką bendravimą ir padaryti sunkesnį ryšių kūrimą (networking). Taip pat reikės kaip nors sukovoti su asmeninės motyvacijos stoka ir laiko švaistymu. Be to, naivu būtų tikėtis, kad internetinis mokslas atstos medicinos, menų ar konkretų amatą suteikiančias studijas, tačiau programavimas, filosofija, ekonomika ir panašios studijos už mažiau nei pusės amžiaus galgi net ir išnyks iš universitetų vitrinų.

Išsilavinimas sudaro pagrindą motyvuotiems sprendimams. Jei dalinsimės savo įgytomis žiniomis ir išmokysime aplinkinius sudominti mokslu, galgi kažkada nebereikės raudonuoti, už tai, kokią valdžią (nevisada) demokratiniais keliais išsirenkame. Taigi jeigu ši informacija Jums buvo bent iš dalies nauja ar naudinga, pasidalinkite žiniomis su tais, kurie apie tokius informacijos įgyjimo būdus galbūt dar nėra girdėję. Linkiu, kad vienu iš čia aprašytų būdų gimtų pirmasis jūsų Stanford’o ar Harvard’o diplomas.

Lygiai prieš 50 metų, 1962 m. rugsėjo 12 d. Hiustone, Teksase, buvo pasakyta įžymioji JAV prezidento Džono Fitzdžeraldo Kenedžio (JFK) “Mėnulio kalba”. Joje buvo išreikšta parama NASA Apollo programai ir išdėstyti JAV ketinimai dar iki septintojo dešimtmečio pabaigos nusiųsti pirmąją žmonių ekspediciją į Mėnulį.

JFK bandė paaiškinti Rice universitete susirinkusiems amerikiečiams, kodėl šis sunkiai verbalizuojamos reikšmės tikslas turėtų tapti Jungtinių Amerikos Valstijų prioritetu. Čia jis ištarė įžymiuosius savo žodžius: “Mes pasirenkame nukeliauti į Mėnulį šį dešimtmetį ir daryti kitus dalykus, ne todėl, kad jie yra lengvi, bet todėl, kad jie yra sudėtingi, todėl, kad šis tikslas padės mums suorganizuoti ir pasverti geriausias savo jėgas ir gebėjimus, todėl, kad šį iššūkį mes sutinkame priimti, jo mes neketiname atidėti ir norime jį laimėti, kaip ir kitus”.

Jau 1966 m. NASA biudžetas sudarė 4,4 procentus JAV federalinio biudžeto, o 1969 m. trys drąsūs vyrai – Michael Collins, Neil Armstrong ir Buzz Aldrin buvo pirmieji žmonės įskrieję į Mėnulio orbitą, o pastarieji du ir įkėlę koją į ištisas kartas kerėjusį paslaptingąjį Žemės palydovą.

Šiuo metu NASA yra savo šlovės šešėlyje – Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos biudžetas yra varganas, 2011 m. Space Shuttle programa atliko paskutinį savo skrydį ir jei ne sėkmingas Curiosity nusileidimas Marse, nauji NASA projektai nesulauktų jokio didesnio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio.

Per beveik ketverius žmonių pilotuojamos misijos metus 12 astronautų buvo įkelę kojas į Mėnulį. Nuo 1972-ųjų nei vienas ten nesugrįžo. Ir nenukeliavo niekur toliau. Jei ne tokios naujai gimusios privačios iniciatyvos kaip Planetary resources, jau greitai ketinanti pradėti asteroidų kasybą, ar SpaceX sėkmingi ketinimai pradėti daugkartinio naudojimo pilotuojamų erdvėlaivių programą, neliktų peno kosminei vaizduotei svajoti apie Saulės sistemos apgyvendinimą.

Karlas Saganas kartą rašė: “Apollo misija perdavė pasitikėjimą, energiją ir gilią viziją, kuri įtraukė pasaulio vaizduotę. Toks buvo vienas iš Apollo misijos tikslų. Ji įkvėpė optimizmą technologijai, entuziazmą ateičiai. Jei mes sugebėjome nuskristi į Mėnulį,- klausė tokia daugybė žmonių,- ką dar mes gebame pasiekti?

Gyvenimo tempui vis greitėjant, atsiradus didesnei pasirinkimo laisvei, turint pateisinti vis didesnes visuomeninių standartų užkraunamas viltis, net ir sėkmingiausi žmonės nebesugeba džiaugtis savo sėkme ir išsikelia vis aukštesnius laimės standartus. Dėl to viena dažniausių pirmo pasaulio psichologinių ir psichiatrinių ligų yra depresija, o asmenys, kuriuos visi laiko laimingo žmogaus etalonais iš tiesų yra nelaimingesni už daugelį paprastų žmonių.

Žinoma, turėčiau pataisyti, kad visai kitai diskusijai priklauso didžiosios medicininės depresijos su organiniu pagrindu, dideli industrinio pasaulio savižudybių skaičiai ar daugelio kritikuojamas endeminis Homo sovieticus nepasitenkinimas. Yra dešimtys ir šimtai skirtingų priežasčių šiems fenomenams paaiškinti.

Tačiau dažniausiai kasdieniniame gyvenime mus nelaimingus padaro Pirmo pasaulio problemos. Pavyzdžiui, pirkdami naujus džinsus ir galėdami rinktis iš bent 20 parduotuvių, kuriose kiekvienoje yra bent 20 skirtingų porų, mes ilgimės laikų, kai galėdavai rinktis iš dviejų porų ir pasirinkimas būdavo visiškai aiškus. Arba tiesiog išsiruošę su draugais į barą išgerti Grimbergen’o alaus, užsisakinėdami mes sužinome, kad teks gerti Kalnapilį, nes kaip tik šiandien dar nespėjo atvežti naujo užsakymo.

Taigi amerikietis psichologas Barry Schwartz šioms Pirmo pasaulio problemoms paaiškinti savo knygoje priėjo nenuginčijamą išvadą:

THE SECRET TO HAPPINESS IS LOW EXPECTATIONS

Tai reiškia, kad jei nori būti laimingas, turi mažiau tikėtis priimdamas svarbius gyvenimo sprendimus. Jog tai yra tiesa mums nereikia sudėtingų mokslinių įrodymų – tą kiekvienas jau esame patyrę empiriškai. Sudėtingi pasirinkimai mus daro nelaimingus. Šiokia tokia pasirinkimo laisvė yra geriau nei jokios pasirinkimo laisvės, tačiau nedidelė pasirinkimo laisvė yra geriau už didelę pasirinkimo laisvę.

Na, o Pirmo pasaulio problemoms (o gal tiksliau mūsų požiūrio į Pirmo pasaulio problemas problemoms) išspręsti egzistuoja labai paparstas ir moksliškai pagrįstas būdas, tikiuosi, kada nors pakeisiantis nemažą dalį be reikalo išrašomų antidepresantų. Harvardo universiteto Pozityviosios psichologijos kurso dėstytojas Shawn Achor siūlo, kaip per 3 savaites susikurti ilgalaikę laimę investuojant vos kelias minutes kasdien. Paprasta, efektyvu ir moksliškai įrodyta:

  1. Kasdien užsirašykite po tris naujus dalykus, už kuriuos esate dėkingas. Taip smegenys automatiškai išmoksta aplinkoje ieškoti visų pirma teigiamų, o ne neigiamų dalykų.
  2. Dienoraštyje, bloge ar tiesiog užrašų knygutėje kasdien aprašykite vieną teigiamą situaciją, įvykusią per pastarąsias 24 valandas. Taip smegenys kasdien iš naujo gali pergyventi teigiamas emocijas.
  3. Kasdienė mankšta/sportas/fizinis krūvis. Fizinis krūvis išmokina smegenis, kad mūsų elgesys daro įtaką kasdieniniame gyvenime.
  4. Meditacija padeda atsiriboti nuo kultūrinio hiperaktyvumo, nuo kurio kitaip nepabėgtume. Medituodami mes galime susikoncentruoti ties vienu dalyku, priešingai nei iškart darydami kelis veiksmus darbe ar kasdienėje veikloje.
  5. Parašykite po vieną teigiamą elektroninį laišką su padėka ar pagyrimu kokiam nors draugui, šeimos nariui ar pažįstamam kasdien.

Taigi jei gyvenimas nebetoks spalvotas, kokį prisimenate kadaise, jei primiršote, kaip įžvelgti stebuklą paprastuose dalykuose – rekomenduoju.