Archyvas

Uncategorized

Vilniaus Didžioji sinagogaŠiandien Vilniuje gyvena daugiau lietuvių tautybės žmonių nei bet kuriuo kitu šio miesto gyvavimo laikotarpiu – kiek daugiau nei 60 proc. Nuo seno Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė garsėjo daugybės skirtingų tautų ir religijų sugyvenimu, o Vilnius buvo tarpusavio tolerancijos forpostas. Sostinėje kartu santykinai taikiai gyveno daug skirtingų etninių grupių, sudariusių lyg atskiras visuomenes, apribotas bendrų senojo miesto sienų. Rusėnai, žydai, lenkai, lietuviai ir kitų tautybių gyventojai, – nors ir prasilekdavo siauromis sostinės gatvėmis, nors ir gyveno kaimynystėje, tačiau tuo pat metu sudarė tartum atskiras visuomenes, kurios kartais neturėjo net elementaraus įrankio tarpusavio bendravimui – bendros kalbos.

Atkūrę nepriklausomybę mes ieškome lietuvybės artefaktų, besislepiačių senojo Vilniaus skersgatviuose, tačiau kartais užmirštame, kad Vilnius – tai daugiakultūris miestas su įvairialypiu paveldu, kurio dažnai nepastebime, vertindami sostinę per tautinę prizmę. Vadovaudamiesi tautiniu istorijos požiūriu nuskriaudžiame ne vien tuos istorinius personažus, kurie senąjį Vilnių laikė savo namais, bet ir save pačius atribojame nuo pasaulinio paveldo. Vienas iš tokių užmirštų senojo Vilniaus simbolių yra Didžioji Vilniaus sinagoga.

Iki Antrojo pasaulinio karo Vilnius garsėjo kaip vienas iš reikšmingiausių jidiš kultūros, architektūros ir dvasinių centrų Europoje. Vladislovas IV Vaza savo 1633 m. privilegija per 15 metų leido įkurti žydų kvartalą Vilniuje ir šiame kvartale pastatyti mūrinę sinagogą. Pirmoji toje vietoje pastatyta medinė sinagoga datuojama dar 1572 m., tačiau mūrinė Didžioji Vilniaus sinagoga nuo XVI amžiaus pabaigos iki XX amžiaus penktojo dešimtmečio savo dydžiu ir puošnumu pranoko bene visas Vidurio Europos sinagogas. Jos statymo metu sinagogoms buvo uždrausta būti aukštesnėms nei aplinkinės bažnyčios, todėl sinagogos pamatai buvo įkasti kelis metrus žemiau gatvės lygmens. Iš išorės sinagoga atrodė maždaug trijų aukštų, tačiau iš tiesų joje tilpo visi penki aukštai. 

Ypatingą reikšmę sinagogai suteikė vienas iškiliausių  XVIII a. žydų išminčių, pasaulinio garso Toros ir Talmudo komentatorius Gaonas Elijahu ben Šlomas Zalmanas. Jo dėka Vilnius tapo žinomas kaip Šiaurės Jeruzelė, ištisus amžius traukusi judaizmo žinovus ir religinės tradicijos autoritetus iš visos Europos. Didžioji sinagoga tapo jos simboliu, Šiaurės Jeruzalės širdimi. Aplink Didžiąją Vilniaus sinagogą buvo pastatyta daug ritualinių bei visuomeninės paskirties statinių: Strašuno biblioteka, Vilniaus Gaono Elijahu namai, – čia vyko pagrindinis žydų dvasinis ir kultūrinis gyvenimas.

Antrasis pasaulinis karas bei pokario laikotarpis buvo pražūtingas daugiakultūrio miesto veidui – į jį giliai įrėžtas Vilniaus krašto lenkų evakuacijos rėžis, istorinę sąmonę giliai išvagojo holokausto raukšlės. Pražūtingas laikotarpis buvo ir miesto architektūrai: be kita ko Antrojo pasaulinio karo metais smarkiai apgriauti buvo visi Didžiosios Vilniaus sinagogos pastatai. Pokariu vietoje sinagogos atstatymo, tarybų valdžia pagal naująjį generalinį 1953 m. Vilniaus planą pasirinko ją nugriauti. Jos vietoje nuspręsta pastatyti vieną bjauriausių architetūrinių Vilniaus senamiesčio svetimkūnių – Vytės Nemunėlio pradinę mokyklą.

Mažai kam žinoma, tačiau 2009 metais Vilniaus miesto savivaldybė inicijavo Didžiosios Vilniaus sinagogos Memorialo projektą. Kad ir kaip nenorėtume pripažinti, Vilniaus politikai vis dar junta istorinius visuomenės kompleksus, todėl ir sionistinėmis temomis kalbama nedaug. Deja, delsiama imtis proaktyvių veiksmų žydiškajai kultūrai atminti, o ir pati žydų bendruomenė galbūt nepernelyg aktyviai rūpinasi istorinės atminties išsaugojimu. Yra nemaža vilties, kad viskas gali pasikeisti Vilniuje neseniai duris atvėrus Izraelio ambasadai Lietuvoje.

Paimta iš "Vilniaus miesto studijos" Facebook profilio

Paimta iš “Vilniaus miesto studijos“ Facebook profilio

Didžioji Vilniaus sinagoga pilnai atstatoma nebus. Viena vertus, dėl to, kad tam reikėtų labai daug lėšų, kita vertus, kadangi vietoje dalies jos komplekso pastatų jau stovi sovietmečiu pastatyti gyvenamieji namai. Be to, šiuo metu Vilniaus žydų bendruomenė yra gana maža, todėl dideli maldos namai šiuo metu nebūtų funkcionalus sprendimas.

Techninis memorialo projektas jau yra paruoštas, šiuo metu tyliai vyksta pradinės mokyklos perkėlimo darbai, kurie vėliausiai turėtų būti baigti  2016 m. rugsėjį. Planuojama, kad į Žydų gatvę atsivers autentiškas pastato fasadas. Strašuno bibliotekoje turėtų įsikurti mokslinių tyrimų centras, biblioteka ir parodų galerija. Kadangi buvęs nugriautas pastatų kompleksas yra iš dalies apstatytas gyvenamaisiais namais, numatoma, kad autentiški buvusių pastatų tūriai bus lyg nupjauti, simbolizuodami tuštumą. Pastatuose įsikurs informacinis centras, knygų parduotuvė ir kavinė su žydiška virtuve. Vilniaus Gaono namas bus atstatytas kaip muziejus, jame bus įamžintas jo palikimas žydų bendruomenei ir religijai.

Susirinkimų salę, anksčiau statytą renesanso stiliumi ir anksčiau kai kurių altinių teigimu galėjusią sutalpinti 5000 žmonių (beveik visą Vilniaus žydų bendruomenę sinagogos pastatymo metu!), reprezentuos atviras kambarys. Jame bus eksponuojama Gordono skulptūra “Jokūbas ir angelas“, tuo tarpu buvusi šventosios arkos vieta bus palikta tuščia.

Šalia vestibiulio, bus pastatytas nedidelis pavilionas su viešaisiais tualetais ir sandėliavimo patalpomis. Arkoje bus įstatytos autentiškų laikrodžių replikos, rodysiančios oficialų religinį Šabo ir žvakių uždegimo laiką. Projektas turėtų kainuoti iki 13 milijonų dolerių, o numatoma Didžiosios Vilniaus sinagogos memorialo baigimo data – 2017 m. birželis. Žemiau – šaunus Justinos Ilkevičiūtės ir Ievos Motiejūnaitės video reportažas apie Didžiąją Vilniaus sinagogą.

Norėtųsi, kad Didžiosios Vilniaus sinagogos memorialas taptų magnetu turistams iš viso pasaulio, kad jis taptų pasididžiavimo objektu ne vien vilniečiams, bet ir po pasaulį pasklidusiems litvakų palikuonims. Tai paskatintų kitas iniciatyvas, kad dėl Antro pasaulinio karo sunaikintas Vilniaus žydų kultūros paveldas būtų grąžintas Lietuvai ir pasauliui.

Reklama